S.Niinisto ir S.Marin pasisakyti aiškiai bei nedviprasmiškai paskatino tiek Rusijos viešai paskelbti reikalavimai stabdyti NATO plėtrą, tiek šios šalies Užsienio reikalų ministerijos praėjusios savaitės pranešimas.
Ministerijos atstovė Marija Zacharova, kaip jai įprasta, toli gražu ne diplomatiškai pagrasino: „Suomijos ar Švedijos prisijungimas prie NATO sukeltų rimtas karines ir politines pasekmes, kurios reikalautų adekvataus Rusijos pusės atsako.“
„Pasakysiu dar kartą: Suomijos manevro ir pasirinkimo laisvė apima ir galimybę pasirinkti karinę sąjungą bei prašymą įstoti į NATO, jei taip patys nuspręstume“, – analitikų teigimu, itin kokybiškoje kalboje pasakė S.Niinisto.
O šalies, kurią SSRS puolė Antrojo pasaulinio karo metais, premjerė S.Marin atskirame pasisakyme pridėjo, kad kiekviena šalis turi teisę pati pasirinkti savo saugumo politiką: „Mes parodėme, kad pasimokėme iš praeities. Neatsisakysime savo manevro laisvės.“
Suomijos laikraščio „Ilta-Sanomat“ žurnalistė Arja Paananen 15min teigė, kad diskusijos dėl galimos šalies narystės NATO pastaraisiais mėnesiais tikrai labai suaktyvėjo.
