Tokiomis įžvalgomis pasidalijo atidžiai karo eigą sekantis Australijos atsargos generolas Mickas Ryanas – jis yra vienas iš didžiausią autoritetą turinčių ekspertų, komentuojančių karo eigą tarptautinėje žiniasklaidoje.
Pateikiame jo komentarą.
„Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė daugybė vaizdų, kuriuose matyti, kaip rusai prievarta šaukiami į karinę tarnybą arba bėga iš šalies, kad išvengtų karinės tarnybos.
Nepaisant kai kurių prognozių, kad V.Putinui dėl to gresia pražūtis, manau, kad mūsų planavimas turi būti apdairesnis. Jei rusai gali mobilizuoti šimtus tūkstančių kareivių, kaip tai atrodo?
Pirmiausia jie turi įvesti reikiamą skaičių karių. Daug jaunų rusų vyrų masiškai išvyksta iš Rusijos. Tačiau milijonai kitų neturės lėšų išvykti iš Rusijos, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę pranešimų.
Šie naujieji rekrutai keliaus į regionines bazes, kur jiems bus išduotos uniformos ir įranga, ir pradės mokymus.
Štai ir pirmasis iššūkis rusams. Jiems ne tik trūksta modernios įrangos savo žmonėms, bet, tikėtina, kad trūks ir profesionalaus mokymo personalo.
Didžioji dalis bazinio mokymo Rusijos kariuomenėje vyksta padalinių lygmeniu. Tai ne tik gerokai neefektyvesnis būdas nei centralizuotas vakarietiškas, bet ir sudėtinga pasiekti bendrą visų pajėgų mokymo standartą.
Tačiau individualus mokymas yra tik dalis Rusijos iššūkio. Tuomet jie turi suformuoti šiuos karius į darnius ir kartu kovoti galinčius vienetus. Tai dar sunkiau nei individualus mokymas ir užtrunka daug ilgiau.
Tikėtina, kad daugelis mobilizuotų karių neišgyvens pirmosios savaitės.
O atsižvelgiant į tai, kad dauguma karininkų arba kovoja, arba guli ligoninėje, arba yra mirę, mažai tikėtina, kad prieš išsiunčiant šiuos karius į Ukrainą bus surengta daug kolektyvinių mokymų.
Kaip bus, taip gerai – manys rusai. Jie turi savo karius, aprūpino juos uniformomis ir šiek tiek apmoko (tikriausiai daugelį jų apmokys maždaug per dvi savaites), ir yra pasirengę juos išsiųsti į frontą. Kitas iššūkis – juos ten nugabenti.
Rusai turi juos nugabenti į savo dalinius palei tūkstančio kilometrų ilgio fronto liniją Ukrainoje. Tai sudėtinga dėl ukrainiečių gebėjimo smogti taikiniams giliai už fronto linijos.
Bet kuri vieta, kurioje sutelktas šis pastiprinimas, bus puikus taikinys ukrainiečių toliašaudės artilerijos, HIMARS ir oro pajėgų atakoms. Kad ir kaip kai kam būtų gaila šių naujų karių, jie yra teisėti taikiniai.
Pagaliau rusai šiais naujais ir nepatyrusiais kariais sustiprins išsekusius fronto dalinius. Tai rizikinga ir žaliems kariams, ir labiau patyrusiems veteranams, prie kurių jie prisijungs fronto linijoje.
Atsižvelgiant į prastą Rusijos vadovavimą, kurį matėme per šį karą, tikėtina, kad naujų karių integracija bus atsitiktinė. Tikėtina, kad daugelis jų neišgyvens pirmosios savaitės.
Net ir susidūrę su visais šiais iššūkiais, rusai iki metų pabaigos gali sugebėti dislokuoti dešimtis tūkstančių karių Ukrainoje. Jų logistikos sistema prisitaikys prie naujų pastiprinimų, net jei šis procesas nebus toks efektyvus kaip vakarietiški metodai.
Pirma, ukrainiečiai turi siaurą galimybių langą, kol atvyks didelis skaičius šių naujokų. Nors kai kurie šauktiniai jau atvyko, prireiks kelių savaičių, kol atvyks didelis skaičius rusų karių. Tačiau tai prasidės artimiausiais mėnesiais.
Ukrainiečiai, kaip apdairūs planuotojai, darys tokią prielaidą. Per laikotarpį nuo dabar iki didelio masto mobilizuotų karių atvykimo ukrainiečiai sieks atsiimti kuo daugiau teritorijos ir kuo labiau nustumti Rusijos užpuolikus.
Antra, ši mobilizacija yra dalis didesnės Rusijos strategijos, kuria siekiama vilkinti karą, tikintis, kad Vakarų vyriausybės pavargs remti Ukrainą. V.Putino bandymas panaudoti energetinį karą, kad suskaldytų Europą ir nutrauktų Vakarų paramą dėl didesnių energijos kainų, kol kas nepavyko.
Dėl šios priežasties V.Putinas siekia išbandyti JAV ir Vakarų strateginę kantrybę, į Ukrainą mesdamas šimtus tūkstančių savo jaunų vyrų, kad užvilkintų konfliktą.
Galiausiai, nepaisant chaotiško šios mobilizacijos pobūdžio, didelis naujų Rusijos karių skaičius vis tiek turės įtakos karui. Jie (kol kas) nesiruošia suformuoti didelių ir veiksmingų formuočių, galinčių vykdyti puolamąsias operacijas.
Ši mobilizacija yra dalis didesnės Rusijos strategijos, kuria siekiama vilkinti karą, tikintis, kad Vakarų vyriausybės pavargs remti Ukrainą.
Tačiau jie ketina užpildyti gynybines pozicijas, kurias ukrainiečiai turi apeiti arba sumažinti.
Ir dėl to karas užsitęs. Artimiausiais mėnesiais į Ukrainą įžengęs Rusijos karių antplūdis nepadarys lemiamo posūkio Rusijos naudai. Tai reiškia tik tai, kad tikėtinos Ukrainos pergalės kaina abiem pusėms bus daug didesnė.“
