Interviu temos
- Atakos Rusijos oro bazėse
- Svarbiausi mūšiai kontaktinėje linijoje
- Nauja karinė infrastruktūra Mariupolyje
- Rusų savigynos daliniai Belgorode
- Vladimiro Putino pareiškimų reikšmė
- Tikėtina karo trukmė ir pabaiga
– Pirmadienį pranešta apie sprogimus Diagilevo oro bazėje Riazanės srityje, Engelso bazėje Saratovo srityje, o antradienį – Kurske. Ką mes žinome apie šiuos sprogimus? Ar tai tikrai buvo dronų atakos? Kaip jos galėjo įvykti?
– Nieko nežinome, galime tik spėlioti pasitelkę sveiką nuovoką.
Jeigu mes kalbame apie Engelso oro bazę, tai ji nutolusi nuo Ukrainos per maždaug 700 km. Kalbant apie dronų ataką, dronas turėjo būti paleistas iš teritorijos, nutolusios apie 1000 km nuotoliu. Ką tai reiškia? Jeigu dronas būtų paleistas iš šios teritorijos, kiek jam būtų reikėję kuro tam, kad nuskristų iki Engelso bazės? Tai – pirmas klausimas.
Antras klausimas – jis vis tiek turėjo keisti savo kryptį, manevruoti tam, kad apeitų oro gynybos sistemas. Mes galime juoktis iš rusų oro gynybos, bet vis tiek ji yra. O tai reikštų, jog nuotolis padidėja dar mažų mažiausiai 500 km. Tai apie kiek tonų kuro mes kalbame?
Kitas dalykas yra navigacinė sistema. Kokią navigacinę sistemą gali turėti dronas? Galimi tik tai trys variantai. Galima naudotis JAV gamybos GPS‘u, rusų gamybos GLONASS sistema arba palydovu iš Turkijos. Vargu, kad buvo pasinaudota GPS‘u, nes amerikiečiai draudžia ukrainiečiams atakuoti taikinius Rusijoje. Dėl Turkijos abejoju, kad jie leistų naudotis savo Bayraktar‘ui naudojamus palydovus smūgiams, o GLONASS yra Rusijos gamybos, kuris nėra tikslus, o kitas dalykas prie jo priėjimą vargu, ar turėtų.
Tam, kad atakuotum, būtina turėti akis ant žemės, turi žinoti, kur pataikyti. Taigi, čia jau turime kalbėti apie nutaikymo sistemą, kad dronas tiksliai pataikytų į tą tašką. Ir tokiu atveju būtina matyti vaizdą per Rusijos teritorijoje esančius palydovus arba siųsti žmones į konkrečią lokaciją.
Dabar mes galime grįžti prie sveikos nuovokos. Vietoje to, kad skristų iki vietos už 1500 km su aibe kuro, ko gero, turėjo būti ir reaktyvinis variklis, galima naudoti diversines grupes.
Mes žinome, kad Engelso bazėje rusai laiko strateginius bombonešius, kurie atakuoja Ukrainą.
Tam, kad sumažintų atakas, reikia sunaikinti bazę arba sukelti grėsmę tam, kad rusai dar toliau atitrauktų savo bombonešius. Logiškas dalykas būtų tiesiog nusiųsti žvalgybinę diversinę grupę, kuri, netgi pasinaudojusi mažesniu dronu, galėtų įvykdyti ataką ir susprogdinti tą taikinį.
Bet tai yra mano spekuliacijos ir galbūt ukrainiečiai iš tiesų panaudojo droną, sunkų droną, kuris gali skristi tūkstančius kilometrų, nepastebėtas radarų, nes vis dėlto oro erdvę stebi ir civiliniai radarai, kurie valdo civilinę navigaciją ir aviaciją.
Galbūt jie ir panaudojo, tačiau, mąstydamas logiškai ir žvelgdamas iš technologinės pusės, manau, kad žymiai paprasčiau nusiųsti diversines grupes, kurios galėtų atlikti visas šitas atakas ir tokiu būdu tiesiog parodyti, kad, jeigu rusai peržengia Ukrainos ribas, tai kodėl ukrainiečiai negali peržengti Rusijos ribų?
– Jeigu atsiribotume nuo galimų metodų, kokią įtaką šios atakos gali turėti?
– Kas yra geriausias variantas, tai faktas, kad rusai mėgsta ieškoti kaltų tarp savų. Be abejo, yra ten kaltų. Paprastai, lekia žemyn vadovybės galvos. O keisti vadovybę karo metu yra tas pats, kas keisti arklius, kada keliesi per brastą. Tuomet ateina nauji vadai, kurie nesusipažinę su situacija, nesusipažinę su pavaldiniais, nežino, kaip ir kas vyksta, jiems reikia laiko įvažiuoti į visa tai.
Pirmas geras rezultatas būtų buvęs, kad skristų galvos tų aukštųjų vadų ir karininkų, kurie už visa tai ir už operacijos planavimą atsakingi. Kitas dalykas – rusai turės dar labiau padidinti apsaugą savo bazėse, nes jie nežino, kur bus kitas smūgis. Tai ne tik tos trys paminėtos karinės bazės. Reikia įsivaizduoti, kad toje teritorijoje karinių bazių yra labai daug. Taigi, rusai nežino, kur bus smūgis kitą kartą.
Kitas dalykas yra civiliai. Negalima nuslėpti sprogimų, kai jie vyksta pačioje Rusijoje. Negalima apgauti, paslėpti dramblio kambaryje, todėl reikia pripažinti, kad kažkas toliau vyksta čia pat. Vadinasi, situacija nebėra kontroliuojama. Vadinasi, Rusijos vadovybė situacijos nebegali sukontroliuoti, ji slysta iš jos rankų.
– Pereikime prie situacijos kontaktinėje linijoje. Pastarąją savaitę kaip ir pastarąsias jau kelias savaites ar net kelis mėnesius daugiausiai yra kalbama apie Svatovę, Kreminą, Bachmutą, Avdijivką. Kur vyksta svarbiausi mūšiai, kur pergalės gali turėti ne tik taktinę, bet ir operacinę sėkmę?
