Po 27 ES šalių užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijos Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis išreiškė „gilų susirūpinimą“, bet negalėjo pagrasinti jokiomis sankcijomis, taip pat sakė, kad Bendrijos ir Kinijos viršūnių susitikimas tebeplanuojamas.
Anot J.Borrellio, sankcijų Kinijai klausimą kėlė tik viena Bendrijos narė, o diplomatiniai šaltiniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai buvo Švedija. Europos išorinių veiksmų tarnybos (EIVT) vadovas pridūrė, kad jokie veiksmai dėl ES investicijų Kinijoje nebuvo svarstomi.
Vis tik J.Borrellis perspėjo, kad saugumo įstatymas, kurį Kinija planuoja primesti Honkongui, neatitinka Pekino tarptautinių įsipareigojimų, todėl „turėsime iškelti šį klausimą, tęsdami savo dialogą su Kinija“.
Tačiau jo komentarai sulaukė mažiausiai vieno aukšto rango JAV pareigūno priekaištų.
„Oficialioji Europa žengė žingsnį tolyn nuo Vakarų – ir artyn prie pinigų“, – savo „Twitter“ žinutėje rašė darbą JAV ambasadoriaus Vokietijoje poste baigiantis Richardas Grenellas, einantis nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas.
Kai kurie europiečiai analitikai pritarė, kad blankus Briuselio pareiškimas aštresnės Pekino reakcijos nesukels.
„Kina tai sveikins, nes ji laiko Europos Sąjungą minkšta Vakarų papilve. Ji tikėjosi silpnos reakcijos“, – sakė Prancūzijoje veikiančio Strateginių tyrimų fondo ekspertas Antoine'as Bondazas.
Jis daro išvadą, kad Pekinas suvokia, jog J.Borrelliui būtų sunku užsitikrinti visų 27 ES narių palaikymą kokiam nors stipresniam atsakui nei išreikštas susirūpinimas, kad Kinija nesilaiko 1984 metų susitarimo dėl Honkongo susigrąžinimo iš jo buvusios kolonijinės valdytojos – Jungtinės Karalystės.
Vis dėlto A.Bondazas perspėjo, kad būtų naivu galvoti, jog Kinija pasiūlys kokių nors nuolaidų Europai, jeigu ši į Honkongo autonomijos silpninimą žiūrės pro pirštus.
Anot analitiko, Europa turėtų būti suinteresuota, kad Kinija vykdytų įsipareigojimus. ABondazo nuomone, Europos diplomatiniai pareiškimai turėtų būti „visiškai aiškūs“, nes kitaip Kinija jų nepaisys.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pirmiausiai tūžmingai paskelbė per „Twitter“ vieno žodžio žinutę: „KINIJA!“
Bendrijos pareiškime sakoma: „ES santykiai su Kinija grindžiami abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Šis sprendimas [dėl Honkongo] kelia naujų klausimų dėl Kinijos noro laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų.“
Tačiau pareiškimo tonas toli gražu neprilygo Vašingtono agresyviam nusiteikimui, kai prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pirmiausiai tūžmingai paskelbė per „Twitter“ vieno žodžio žinutę: „KINIJA!“
„Sisteminė varžovė“
Prieš ES paskelbiant savo atsargią poziciją JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Australija griežtai perspėjo Pekiną dėl planuojamo naujo įstatymo Honkongui, draudžiančio bet kokius mėginimus atsiskirti arba maištauti prieš centrinę valdžią.
Pagal naująjį įstatymą Kinijos saugumo agentūroms taip pat būtų leista atvirai veikti Honkonge, turinčiame plačią autonomiją, kaip numato atskiras pagrindinis įstatymas, parengtas pagal 1997 metais įvykusio šios teritorijos perdavimo sąlygas.
Britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sakė, jog jeigu Kinija įgyvendins savo planus, JK išplės asmenų, turinčių Britanijos užjūrio piliečių pasus, teises. Šį statusą turi galimybę įgyti daugelis Honkongo gyventojų.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu atšaukė Honkongui taikytą ypatingąjį statusą ir atvėrė kelią panaikinti šios teritorijos prekybos ir ekonomines privilegijas.
ES atsakas buvo visiškai kitoks. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas rugsėjį Leipcige turėtų susitikti su 27 Bendrijos šalių lyderiais. J.Borrellis sakė, kad šis susitikimas tebeplanuojamas, nors jo data dar gali būti pakeista dėl koronaviruso pandemijos.
Briuselyje įsikūrusio Europos politikos studijų centro (CEPS) vienas iš vadovų Stevenas Blockmansas sakė, kad ES politinio ryžto stoka atspindi pavėluotą suvokimą, kad anksčiau buvusi vertinga ekonominė partnerė virto strategine varžove.
„Pastaruosius porą metų ES stiprino prekybos ryšius su Kinija“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
„Tik 2019 metais, po Kinijos valstybinių įmonių įvykdytų virtinės Europos formų strateginių perėmimų, ES suvokė, kad Kinija taip pat yra ekonominė konkurentė ir sisteminė varžovė“, – pabrėžė S.Blockmansas.
Žinant, kokiomis sudėtingomis sąlygomis tenka veikti ES, tiesiog neįmanoma lyginti jos pareiškimų ir veiksmų greičio ir galios su tokių unitarinių valstybių kaip JAV, Australija ir Kanada veiksmais.
„Vis tik ES nenori atsidurti pozicijoje, kai jai tektų rinktis JAV arba Kinija. Europai tiesiog per brangu paklusti Trumpo raginimui atsijungti nuo Kinijos“, – sakė analitikas.
Iš Kinijos į Europą persimetusi ir skaudžiai Senajam žemynui smogusi koronaviruso krizės, ko gera, Briuseliui šią takoskyrą padarė dar aiškesnę negu susirūpinimas dėl Honkongo statuso.
Tačiau planai mažinti Europos priklausomybę nuo medicinos įrangos ir farmacijos produktų iš Azijos toli gražu neprilygsta kai kurių veikėjų Vašingtone peršamam atsiribojimui nuo Kinijos.
„Žinant, kokiomis sudėtingomis sąlygomis tenka veikti ES, tiesiog neįmanoma lyginti [jos] pareiškimų ir veiksmų greičio ir galios su tokių unitarinių valstybių kaip JAV, Australija ir Kanada“ veiksmais, pastebėjo S.Blockmansas.
