„Karvės bezdėti pradėjo 2016 m.“
Socialiniuose tinkluose dalijamasi dviejų nuotraukų, kuriose matyti tas pats žemės plotas, iš dviejų pusių skalaujamas vandens, koliažu.
Viena – nespalvota – esą padaryta 1917-aisiais, kita – spalvota – 2016-aisiais. Virš jų pateiktas trumpas paaiškinimas: „99 metai jūros lygio kilimo. Palm Byčas, Sidnėjus“.
Nesunku suprasti, kad paaiškinime slypi sarkazmo dozė, mat kadrai – itin panašūs. Atrodo, kad per bemaž šimtmetį šioje teritorijoje padaugėjo miško ar krūmynų, bet ji pati nesumažėjo. Vandens lygis išliko panašus ar net vienoje pusėje kiek nukrito – matyti smėlio ruožas.
Koliažą savo paskyroje prieš kelias savaites paskelbė vienas „Twitter“ vartotojas iš Latvijos. Jis pridėjo ne mažiau sarkastišką nei užrašas virš nuotraukų komentarą: „Visuotinis atšilimas. Karvės smarkiai bezdėti pradėjo tik po 2016 m.“
Tai yra užuomina į ekspertų vertinimus, kad įvairi žmonių veikla, įskaitant žemės ūkį, prisideda prie klimato šiltėjimo.
„Žmonės daro vis didesnę įtaką klimatui ir Žemės temperatūrai, degindami iškastinį kurą, kirsdami miškus ir užsiimdami gyvulininkyste, – tvirtina Europos Komisija. – Tai gerokai padidina šiltnamio dujų kiekį atmosferoje, palyginti su tuo, kuris atsiranda natūraliai, kartu sustiprina šiltnamio efektą ir pasaulį atšilimą.“
Ekspertų teigimu, pagrindinė klimato pokyčių priežastis yra vadinamasis šiltnamio efektas. Kai kurios atmosferoje esančios dujos veikia lyg šiltnamio stiklas – sulaiko Saulės šilumą ir neleidžia jai grįžti į kosmosą, dėl to temperatūra planetoje po truputį kyla.
Dalis tų dujų susikaupia natūraliai, tačiau kai kurių koncentracija auga dėl žmogaus veiklos, ypač anglies dvideginio, metano, diazoto oksido/monoksido (vadinamųjų juoko dujų), fluorintų dujų.
Jos susidaro ne tik deginant anglį, naftą ir gamtines dujas, kertant miškus (kurie žaliuodami galėtų sugerti anglies dvideginį), bet ir dėl gyvulininkystės (karvės ir avys, virškindamos maistą, išskiria itin daug metano).
Taip pat skaitykite: Anglies dvideginio – rekordinis kiekis, bet melagienų kūrėjai problemos nemato
Metanas daro gerokai stipresnį poveikį nei anglies dvideginis, tiesa, jis atmosferoje išlieka trumpiau.
Minčių apie klimatą sukėlė ne vienam
Šis koliažas internete platinamas jau keletą metų. Daugelis jį palydi panašiais ir dažnai sarkastiškais komentarais apie klimato kaitą bei vandens lygio kilimą: „Šimtas metų pasaulinio atšilimo“, „O Dieve, tai gąsdina!“, „Neatrodo, kad jūros lygis kyla“. Juo dalytas ir čia, čia, čia.
„Metų metus jie vadino tai pasauliniu atšilimu, – dar užpernai rašė vienas „Facebook“ vartotojas. – Bet jiems buvo įrodyta, kad toks dalykas nevyksta. Tada jie pradėjo vadinti tai klimato kaita. Tai ir vėl yra apgavystė.“
Pasinaudojus atvirkštine vaizdų paieška rasti senosios nuotraukos šaltinio nepavyko. Panašiu į ją kadru 2014 m. gruodį buvo iliustruotas šis dienraščio „The Daily Telegraph“ straipsnis apie Barrenjoey, vietovę Palm Byče (Sidnėjaus priemiestyje, Australija).
Prieš tūkstančius metų ši vietovė buvo atkirsta vandens ir virto sala, vėliau susiformavusi smėlio nerija (dar vadinama tombolu) vėl sujungė salą su žemynu.
Prie nuotraukos paaiškinta, kad joje užfiksuotas Palm Byčo vaizdas iš Barrenjoey. Fotografuota praėjusio amžiaus pradžioje. Straipsnyje pasakojama Barrenjoey istorija, yra ir daugiau vietovės nuotraukų, darytų įvairiais metais.
Su dezinformacija kovojanti nevyriausybinė organizacija „First Draft“ faktų tikrinimo tikrinimo tinklalapiui „PolitiFact“ patvirtino, kad nespalvota nuotrauka daryta Palm Byče, o Australijos vyriausybė mano, kad fotografuota tarp 1917 ir 1946 m.
Spalvotą nuotrauką ar panašų kadrą galima rasti daugelyje tinklalapių. Prie jos dažniausiai nurodyta, kad tai yra Palm Byčas, esantis Sidnėjaus šiaurinėje pakrantėje.
Beje, nors koliaže nurodyti 2016 m., spalvotąją nuotrauką galima rasti šiame tinklaraščio įraše, kuris buvo paskelbtas 2013 m. Kodėl vaizdas buvo „pavėlintas“, nežinia, gali būti, kad 99, o ne 96 metai atrodo tiesiog įspūdingiau.
2020 m. balandį šios dvi nuotraukos buvo publikuota viename „Facebook“ puslapyje. Prie jų buvo nurodytos tik galimos fotografavimo datos, nieko apie klimato kaitą ar jūros vandens lygį. Tačiau dauguma komentarų buvo kaip tik apie tai: „Pažiūrėkite į tą kylantį jūros lygį!“, „Man buvo sakoma, kad jis turėtų būti po vandeniu“, „Pasaulinis atšilimas padarė puikų darbą. Atrodo nuostabiai“.
Potvynio aukštis siekia ir 2 metrus
Taigi platinamos nuotraukos tikrai buvo darytos nurodytoje vietoje ir maždaug tuo metu, kaip skelbiama. Tačiau klaidinga tvirtinti, kad jose matomas vaizdas paneigia klimato kaitą ar jūros vandens lygio kilimą.
Visų pirma dėl to, kad nežinia, kada – kuriuo paros ar metų laiku, kokiu tiksliai oru – buvo fotografuota. Kitaip tariant, jei nuotraukos padarytos ne tokiomis pačiomis sąlygomis, jų lyginti ir daryti tokias prielaidas negalima.
Taip pat skaitykite: Rado seną melą: vis dar aiškina, kad klimato kaita yra natūralus procesas
Komentatoriai neatsižvelgia į tokį reiškinį, kaip potvyniai ir atoslūgiai, dėl kurių vandens lygis konkrečioje vietoje keičiasi kasdien. Dėl to taip pat negalima lyginti dviejų galbūt skirtingu dienos metu ir metų laiku (konkretus fotografavimo laikas nenurodytas) padarytų nuotraukų.
Žurnalo „National Geographic“ puslapyje teigiama, jog dėl Žemės paviršiaus netolygumo potvyniai ir atoslūgiai būna skirtingi.
Lygiame, plačiame paplūdimyje vanduo pasiskirsto dideliame plote, todėl potvynių ir atoslūgių intervalas gali būti vos keli centimetrai. Uždaroje teritorijoje, pavyzdžiui, siauroje uolėtoje įlankoje, – ir keletas ar net keliolika metrų.
Čia pateikiami Naujojo Pietų Velso valstijos, kurioje yra Sidnėjus, vyriausybės turimi duomenys apie potvynių aukštį. Kartais jis viršija 2 metrus.
O čia galima rasti Australijos vyriausybės Klimato kaitos departamento pirmąją ataskaitą apie klimato pokyčių riziką šalies pakrantėms, paskelbtą dar 2009-aisiais.
Po 750 gigatonų vandens kasmet
Floridos tarptautinio universiteto Žemės ir aplinkos profesorius Shimonas Wdowinski, tyrinėįantis klimato pokyčius ir jūros vandens lygį, dienraščio „USA Today“ faktų tikrintojams teigė, kad dvi paplūdimio nuotraukos rodo tik situaciją konkrečioje pajūrio vietoje, ne visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Žongliruoja skaičiais: atrinko „patogius“ ir nustatė, kad ledo Arktyje daugėja
„Jos nepateikia jokių įrodymų apie klimato kaitą. Tad teiginys, kad „klimato kaita yra apgavystė“, neturi jokio loginio ryšio su nuotraukomis“, – pabrėžė mokslininkas.
Sidnėjuje jūros vandens lygis išties kyla itin lėtai – mažiau nei po 1 mm per metus, rodo JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) analizė.
„The Australian“ paskelbtais duomenimis, per šimtmetį vandens lygis Sidnėjuje pakilo maždaug 6,5 cm. Šis skirtumas nei matomas platinamose nuotraukose, nei leidžia daryti pagrįstas išvadas apie klimato kaitą apskritai.
ilgamečiai stebėjimų duomenys rodo, kad pasaulinio vandenyno vandens lygis kyla. NOAA paskaičiavimu, nuo 1880 m. jis pakilo daugiau nei 20,5 cm. Maždaug trečdalis šio skirtumo susidarė per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Nuo 1993-ųjų vandens lygis kilo po 3,3 mm per metus.
NASA ekspertai anksčiau skelbė, kad dėl klimato šiltėjimo pasaulinis vandenynas kasmet pasipildo 750 gigatonų vandens. Tiek jo užtektų Vokietiją užtvindyti poros metrų aukščio potvyniu.
Pagrindinė kilimo priežastis – pasaulinis atšilimas, kurį skatina žmogaus veikla. NOAA specialistų teigimu, vandens lygis kyla daugiausia dėl ledynų ir amžinojo įšalo teritorijas dengiančio ledo tirpimo. Jūros vandens daugėja ir tiesiog kylant temperatūrai.
Kaip pažymėjo S.Wdowinski, vandens lygis planetoje kyla netolygiai. Daug įtakos turi įvairūs regioniniai ir vietiniai procesai.
Išvada: remiantis dviem atsitiktinėmis nuotraukomis negalima daryti apibendrinimų apie bendrą jūros lygio kilimą. Istorinės nuotraukos šiuo atveju nėra patikimas rodiklis. Tai, kad vaizdas toje pačioje pakrantėje po dešimčių metų atrodo panašus, nereiškia, kad pasaulinio vandenyno lygis nekyla ar kad klimato kaita yra apgavystė. Jūros lygis lėtai, bet kyla, o jo priežastis yra klimato šiltėjimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
