Sprendimas priimtas tuo metu, kai Sudane jau penkis mėnesius vyksta kovos tarp kariuomenės ir sukarintos grupuotės.
Birželį Chartumas paskelbė V. Perthesą persona non grata ir apkaltino jį šališkumu po to, kai jis pasmerkė galimus nusikaltimus žmoniškumui konflikto metu.
V. Perthesas daugiau nei dvejus metus dirbo JT atstovu Sudane ir vadovavo JT integruotai pereinamojo laikotarpio paramos misijai Sudane (UNITAMS), kuri buvo įsteigta 2020 metais nušalinus buvusį lyderį Omarą al Bashirą (Omarą Baširą).
„Esu dėkingas generaliniam sekretoriui už suteiktą galimybę ir pasitikėjimą manimi, tačiau paprašiau jo atleisti mane nuo šių pareigų“, – JT Saugumo Tarybai teigė jis, perspėdamas, kad konfliktas Sudane gali peraugti į pilietį karą.
„Todėl tai bus paskutinė mano trumpoji spaudos konferencija šiose pareigose“, – pridūrė jis.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pareiškė, kad V. Pertheso atsistatydinimas buvo priimtas, ir pridūrė, kad jis turi labai rimtų priežasčių.
Trečiadienį V. Perthesas dar kartą perspėjo, kad konfliktas tarp Abdel Fattaho al Burhano (Abdel Fataho Burhano) vadovaujamos reguliariosios kariuomenės ir jo buvusio pavaduotojo Mohamedo Hamdano Daglo Greitojo palaikymo pajėgų (RSF) gali dar labiau paaštrėti.
„Tai, kas prasidėjo kaip dviejų karinių formuočių konfliktas, gali virsti visaverčiu pilietiniu karu“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad „kovos nesiliauja ir nė viena pusė nėra arti lemiamos karinės pergalės.“
„Turime kariaujančioms šalims įteigti, kad jos negali veikti nebaudžiamai ir kad už padarytus nusikaltimus teks atsakyti“, – pridūrė jis.
Praėjusį mėnesį, kai V. Perthesas neatvyko į JT pasitarimą dėl konflikto, Jungtinės Valstijos apkaltino Sudaną grasinimu išsiųsti JT misiją, o ambasadorė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) pareiškė, kad Chartumas pažadėjo nutraukti misiją, jei joje dalyvaus V. Perthesas.
Sudano ambasadorius šį teiginį paneigė.
Anksčiau trečiadienį vienas medikas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad per oro antskrydį, per kurį nukentėjo du turgūs ir rajonai vakariniame Darfūro, žuvo mažiausiai 40 civilių.
Nevyriausybinės organizacijos „Armed Conflict Location & Event Data Project“ (ACLED) duomenimis, nuo balandžio 15 dienos žuvo beveik 7,5 tūkst. žmonių.
