„Priėmiau sudėtingą sprendimą atsisakyti savo prezidentinių įgaliojimų“, – valstybės vadovas paskelbė tiesiogiai kreipdamasis per nacionalines televizijas.
„Šiemet sukaks 30 metų, kai užimu aukščiausiąjį postą. Liaudis suteikė man galimybė tapti nepriklausomo Kazachstano pirmuoju prezidentu“, – kalbėjo N.Nazarbajevas.
Jis vasario pabaigoje paleido šalies vyriausybę ir pareiškė, kad pastaraisiais metais socioekonominė padėtis Kazachstane buvo stabili, bet pridūrė, esą dabartinių priemonių gerinti žmonių gyvenimą neužtenka.
N.Nazarbajevas Kazachstaną geležiniu kumščiu valdė nuo pat 1990 metų – Sovietų Sąjunga dar net nebuvo subyrėjusi.
Laikinuoju prezidentu buvo paskirtas Senato pirmininkas Kasimas-Žomartas Tokajevas. Pareigas jis eis iki 2020 metų, kai turi baigtis dabartinė kadencija bei, kaip ir buvo numatyta, įvyks nauji rinkimai.
Pagal Kazachstano konstituciją valstybės vadovui mirus, atsisakius posto arba jį atstatydinus prezidento įgaliojimus iki kadencijos pabaigos perima Senato pirmininkas.
Jeigu Senato pirmininkas negali to padaryti, įgaliojimai atitenka parlamento žemųjų rūmų pirmininkui arba premjerui. Valstybės vadovo postą perėmęs asmuo privalo atsisakyti kitų pareigų.
Man buvo laimė tarnauti tautai. Lenkiu galvą ir dėkoju. Kad išpildyčiau liaudies priesaką, dirbau nenuleisdamas rankų“, – sakė N.Nazarbajevas.
Daugelis apžvalgininkų ragina nepervertinti tokio posūkio Kazachstano politikoje.
Mat N.Nazarbajevas ir toliau eis Nacionalinio saugumo tarybos pirmininko pareigas, be to, jis toliau vadovaus valdančiajai partijai „Nur Otan“.
Praeitais metais buvo paskelbta, kad Nacionalinio saugumo tarybos vadovo poste N.Nazarbayevas galės užimti iki gyvos galvos. Jam yra suteiktas konstitucinis „Tautos lyderio“ titulas.
Galiausiai Kazachstano parlamentas dar pernai birželį pritarė įstatymui, pagal kurį jau minėtai Saugumo tarybai, kuri iki tol teikė vien rekomendacijas, suteikiamas konstitucinis statusas.
Tad kaip Saugumo tarybos vadovas N.Nazarbajevas net atsistatydinęs toliau kontroliuos iš esmės visą politinį gyvenimą Kazachstane.
Negana to, Astana dar 2017 metais suteikė dalį prezidento įgaliojimų ministrams ir įstatymų leidėjams. Jau tada tokie manevrai buvo vertinami kaip ruošimasis artėjančiai politinei pertvarkai – visgi permainos, regis, tik popierinės.
Yra lyginančių dabartinę N.Nazarbajevo situaciją su įvykiais Kinijoje praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje.
Tada iš šalies vadovo pareigų pasitraukęs Dengas Xiaopingas ir toliau buvo laikomas „aukščiausiuoju lyderiu“. Jis išlaikė Kinijos politikos kontrolę.
Kita vertus, Vidurio Azijos politikos ekspertas Aleksis Melikišvilis įspėja, kad situacija gali ir nebūti tokia aiški – ir dėl visuomenės nepasitenkinimo prasta ekonomine padėtimi, ir dėl elito ambicijų.
„Žmonių, galinčių norėti užimti prezidento postą, Kazachstane, kur elitas plačiai išsikerojęs, netrūksta.
Nazarbajevas tikrai gali įsivaizduoti, kokį vaidmenį jis vaidins po atsistatydinimo, bet tai nebūtinai reiškia, kad vaidmuo toks ir bus“, – teigė A.Melikišvilis.
78 metų N.Nazarbajevas yra pirmasis ir vienintelis Kazachstano prezidentas. Jis savo valstybę Centrinėje Azijoje be didelės opozicijos valdo nuo 1990-ųjų, kai buvo įkurtas prezidento postas. Nepriklausomybę šalis paskelbė 1991 metais, subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Vėliausiai jis buvo perrinktas 2015 metų balandį, surinkęs 97,75 proc. balsų. Dabartinė kadencija turėjo baigtis 2020 metų balandį.
