„Atėjo metas man praleisti daugiau laiko su savo vyru, vaikais ir anūkais. Pranešiau ministrui pirmininkui apie savo norą palikti vyriausybę ir užsienio reikalų ministrės postą“, – parašė M.Wallström socialiniame tinkle „Twitter“.
M.Wallström, Švedijos Socialdemokratų partijos veteranė, Užsienio reikalų ministerijai vadovauja nuo 2014 metų, kai premjeras Stefanas Löfvenas suformavo savo vyriausybę.
Diplomatijos vadovė ėmėsi vykdyti, jos pačios žodžiais, „feministinę užsienio politiką“.
Kol kas neaišku, kada įsigalios jos atsistatydinimas.
S.Löfvenas švedų naujienų agentūrai TT sakė, kad M.Wallström įpėdinio klausimas bus svarstomas, kai po vasaros atostogų antradienį susirinks parlamentas.
Premjero teigimu, M.Wallström būnant užsienio reikalų ministre, „Švedija sulaukė daug pagarbos ir įvertinimo visame pasaulyje“.
64-erių M.Wallström turėjo ilgą karjerą Švedijos ir tarptautinėje politikoje. Ji dirbo Europos Komisijoje ir specialiąja Jungtinių Tautų atstove seksualinio smurto konfliktų metu klausimais.
Per kelerius pirmuosius metus Švedijos užsienio reikalų ministerijos vadovės kėdėje kai kurie jos veiksmai sukeldavo ir erzelį.
Izraelį įsiutino vienas pirmųjų M.Wallström darbų šiame poste – pareiškimas, kad Švedija pripažįsta Palestinos valstybę.
Vėliau ji dar kartą supykdė Izraelį, paraginusi surengti „išsamų“ tyrimą dėl izraeliečių karių žudomų palestiniečių. Tai ji pavadino „žudymu be teismo sprendimo“, o Izraelis savo ruožtu paskelbė Švedijos užsienio reikalų ministrę nepageidaujamu asmeniu šalyje.
Švedijos diplomatiniai ryšiai su Rijadu taip pat yra įšaldyti nuo 2015 metų, M.Wallström pavadinus Saudo Arabiją „diktatūra“ ir pasmerkus karalystę dėl žmogaus teisių pažeidimų.
1954 metais šiaurės Švedijoje paprastoje šeimoje gimusi M.Wallström politika susidomėjo paauglystėje ir prisijungė prie socialdemokratų jaunimo sparno.
Jos politinės karjeros pradžioje M.Wallström didelės įtakos padarė tuometinis socialdemokratų lyderis Olofas Palme.
