Šaltinių teigimu, Kremliaus viešųjų ryšių specialistai dalyvavo rengiant operaciją, kuria buvo siekiama įbauginti Vakarų politikus ir piliečius, pamažu prarandančius baimės jausmą dėl Maskvos branduolinių grėsmių.
„Buvo rengiamos aptarimų (angl. brainstorm) sesijos, tariantis, kaip atsakyti ir atskirsti amerikiečiams ir britams dėl jų leidimo Volodymyrui Zelenskiui panaudoti tolimojo nuotolio ginklus. Taip pat kaip įbauginti Berlyną ir kitas Europos sostines, kad tai nebūtų toleruojama“, – aiškino vienas iš šaltinių.
Tokių pasitarimų rezultatas, pasak „The Moscow Times“, buvo klasikinė karinė propagandinė kampanija, skirta įtikinti apie perdėtas Rusijos karinės pramonės galimybes.
„Šiame spektaklyje, kuris buvo surežisuotas ir pristatytas visuomenei, buvo keli etapai. Pagrindiniai iš jų – pats smūgis „Orešnik“, filmuotos medžiagos platinimas socialiniuose tinkluose ir užsienio žiniasklaidoje“, – paaiškino kitas Rusijos pareigūnas.
Šaltinių teigimu, šiame „šou“ taip pat dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ir Kremliaus žiniasklaidos kuratorius Aleksejus Gromovas. Pastarasis per spaudos konferenciją su užsienio žurnalistais paskambino M.Zacharovai ir uždraudė jai per garsiakalbį „komentuoti balistinės raketos smūgį“ karinei gamyklai Ukrainos Dnipro miestui.
„Sumanymu apie šį triuką su tariamu A.Gromovo skambučiu ypač didžiavosi kai kurie minėtų susitikimų dalyviai“, – pažymėjo vienas iš pareigūnų.
Nurodoma, kad bauginimo kampanijos kulminacija tapo asmeninis Vladimiro Putino įsitraukimas ir kreipimasis į Rusijos liaudį iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos valstybių narių viršūnių susitikimo tribūnos. Kremliaus vadovas gyrė naujosios raketos savybes, teigdamas, kad ji neturi analogų ir savo galia prilygsta branduolinei bombai.
„Aukščiausiojo lygio susitikime buvo aptariamos šalių narių problemos. Tačiau viešai vadas [taip Rusijos pareigūnai tarpusavyje dažnai vadina prezidentą] iš esmės visiškai užgrobė darbotvarkę ir pasinaudojo ja grasindamas Volodymyro Zelenskio sąjungininkams“, – sakė vienas iš „The Moscow Times“ pašnekovų.
„Įtariu, kad kitiems aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviams buvo netikėta, apie ką ir kokiu griežtu formatu kalbės vadovas. Jie nebuvo apie tai informuoti iš anksto. Ir jie patys iš esmės tapo mūsų pagrindinio patiekalo garnyru – psichologinio karo prieš Vakarus veiksmu“, – pridūrė pareigūnas.
Tačiau Maskvos problema yra ta, kad Rusija neturi didelių „Orešnik“ raketų sistemų atsargų, ir net pats V.Putinas savo kalboje pripažino, kad smūgis prie Dnipro buvo bandomasis.
Rusijos pramonei, atsižvelgiant į gynybos sektoriui būdingą biurokratizmą ir atsiliekančias naujoves, prireiks ne vienerių metų, kol bus pradėta masinė „Orešnik“ gamyba, žurnalistams teigė Gynybos ministerijai dirbęs inžinierius.
„Net palyginti paprastų projektų, nesusijusių su raketomis, kūrimas gali užtrukti nuo penkerių iki septynerių metų, – sakė jis. – Atrodo, kad šis smūgis Ukrainoje buvo pirmasis bandymas. Kol kas nepakanka duomenų, kad būtų galima pagrįsti masinės gamybos pradžią.“
Inžinierius atkreipė dėmesį, kad Rusijos arsenale jau yra raketų, pasižyminčių panašiomis į „Orešnik“ savybėmis, pavyzdžiui, bazinio modelio RS-26 „Rubiež“, ir išsakė mintį, kad staigus eksperimentinio ginklo panaudojimas realioje kovoje gali būti labiau bandymas palenkti visuomenės nuomonę nei naujų karinių pajėgumų demonstravimas.