Amerikiečių leidinys „Newsweek“ sekmadienį paskelbė gavęs prieigą prie daugiau nei keturių dešimčių prieš tris savaites nutekintų žvalgybos dokumentų, paženklintų saugumo žymomis „slaptai“ ir „visiškai slaptai“, ir apžvelgė bei apibendrino juose pateikiamą informaciją apie karą Ukrainoje.
Viename iš dokumentų pateikiamas išsamus Ukrainai pažadėtos įrangos suskirstymas pagal kovines brigadas, nurodomi karinių prekių srautai, pristatymo grafikai 2023 m. sausio-balandžio mėn. ir Ukrainos karių mokymų stadija.
Dokumente išskirta, kad visi JAV ir sąjungininkų mokymai Ukrainos pajėgoms vyksta už Ukrainos ribų.
Tarp dokumentų taip pat įvardinta būsimo Ukrainos kontrpuolimo data, kuris, kaip rašoma, planuojamas 2023 m. balandžio 30 d.
Nors, kaip teigė Ukrainos vyriausybės atstovai, bendri užsienio tiekimų Ukrainai kontūrai (ir net konkretūs duomenys) nėra didelė paslaptis visuomenei ir dauguma yra viešai žinomi, dokumente nurodoma, kokiu mastu tiekimai vainikuoja „pavasario puolimą“.
Tarp dokumentų taip pat įvardinta būsimo Ukrainos kontrpuolimo data, kuris, kaip rašoma, planuojamas 2023 m. balandžio 30 d.
Remiantis nutekinta Pentagono žvalgybine informacija, iki to laiko devynių kovinių brigadų kovinė galia gerokai padidės.
„Iš viso (9) BDE reikia 253 x tankų, 381 x mechanizuotų transporto priemonių, 480 x motorizuotų transporto priemonių ir 147 x artilerijos bei 571 x JAV šarvuotų didelio mobilumo multifunkcinių transporto priemonių“, – teigiama dokumente.
Teigiama, kad puolimą vykdys Ukrainos 10-asis operatyvinis korpusas, sudarytas iš devynių brigadų, kurias perginkluoja JAV ir sąjungininkų pajėgos, ir dar trijų brigadų, kurias „visiškai aprūpins Ukraina“.
„Newsweek“ žurnalistai atkreipė dėmesį į tai, kad dokumentas, pavadintas „Ukrainos planai“, buvo paruoštas „išduoti“ Suomijai, kuri tuo metu nebuvo NATO narė, bet ne Švedijai.
Slaptuose dokumentuose taip pat apžvelgta tolesnė Europos parama Ukrainai pagal šalis. Devynios šalys – Belgija, Bulgarija, Danija, Graikija, Liuksemburgas, Latvija, Portugalija, Slovakija ir Slovėnija – įvardintos kaip šalys, kurių „karinis pajėgumas ar politinė valia“ mažėja, todėl ateityje gali sumažėti jų tiekiama pagalba.
Nutekintoje informacijoje apibendrinti Rusijos ir Ukrainos įrangos bei gyvosios jėgos nuostoliai, kuriuos žvalgybos bendruomenė įvardija kaip „vidutinio“ patikimumo.
„Mes mažai pasitikime Rusijos ir Ukrainos nuostolių rodikliais dėl informacijos spragų“, – rašoma dokumente, kuriame išreiškiama abejonė ne tik Rusijos skaičiais, bet ir „galimu šališkumu dalijantis informacija su Ukraina“.
Žvalgybos vertinimu, nuo invazijos pradžios karo Ukrainoje gyvosios jėgos nuostoliai siekia 189,5–223 tūkst. žuvusių ar sužeistų rusų ir 124,5–131 tūkst. žuvusių ar sužeistų ukrainiečių.
Viename iš dokumentų pažymėta, kad informaciją apie aukas perduoda Rusijos, Ukrainos pareigūnai ir karinės grupuotės „Wagner“ vadovybė.
Kalbant apie įrangą, manoma, kad buvo sunaikinta maždaug trys ketvirtadaliai Rusijos dislokuotų artilerijos pabūklų, taip ištuštinant pagrindinę Rusijos puolamąją ginkluotę.
„Rusija, norėdama kompensuoti modernesnių sistemų atsargų išeikvojimą, ėmė naudoti senesnes, mažiau tikslias, šaudmenų sistemas“, – rašoma dokumentuose.
Tuo tarpu, Ukrainos ginkluotės nuostoliai vertinami 10 proc. viso arsenalo.
Dokumentuose pateiktoje mūšio lauko apžvalgoje daroma išvada, kad nuo 2022 m. balandžio mėn. „Rusijos sausumos pajėgos, Donbaso separatistų pajėgos ir Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojai pradėjo išsekinimo kampaniją... pamažu įveikdami Ukrainos gynybą, kasdien apšaudydami jos pajėgas artilerijos ugnimi, oro smūgiais ir daugkartiniais daugialypiais mažų padalinių antžeminiais puolimais“.
Tikėtina, jog tokia taktika „sumažino Rusijos pajėgumus ir amunicijos atsargas iki tokio lygio, kuris, jei nebus sulaukta pastiprinimo, gali sužlugdyti Maskvos karo tikslus, todėl karas užsitęs ir po 2023 m.“