Teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos naudojosi Afganistano kurjerių tinklu, kad pervestų pinigus kovotojams.
Tyrėjai priminė, kad 2016-2020 m. JAV kariai ir koalicijos pajėgos Afganistane tapo kruvinų teroristinių išpuolių aukomis, kol 2020 m. tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas sudarė susitarimą su Talibanu dėl karių išvedimo.
Taip pat 2020 m. žiniasklaidoje pasirodė nutekinta JAV žvalgybos ataskaita, kad Kremliaus režimas mokėjo Talibanui už taikos derybų su sukilėliais metu nužudytus koalicijos karius. Talibanas neigė šiuos kaltinimus ir tvirtino, kad išpuoliai buvo spontaniški ir įvyko prieš sudarant susitarimą su D.Trumpo administracija. Baltieji rūmai taip pat teigė neturintys konkrečios informacijos apie tokią Rusijos programą, o 2021 m. pareiškė, kad pranešimai pagrįsti „vidutinio ar žemo lygio“ įrodymais ir remiasi tik finansinėmis operacijomis bei sulaikytųjų pareiškimais.
„The Insider“ rašo, kad žurnalistams pavyko patvirtinti 2020 m. JAV žvalgybos ataskaitą. Jie taip pat nustatė, kad Afganistano žvalgybos agentūros perdavė JAV valdžios institucijoms faktus apie programos egzistavimą ir suėmė kelis pagrindinius atlygio nusikaltėliams schemos vykdytojus. Tyrėjai taip pat nustatė Rusijos pareigūnus, apie kuriuos JAV ir Afganistanas nežinojo nieko, išskyrus šaukinius ar slapyvardžius.
Pasak „The Insider“, jie priklauso tam pačiam 29155 padaliniui, kuris vykdė sabotažą Europoje ir apnuodijo Skripalius.
Keturi buvę Afganistano kariškiai, iš kurių trys ėjo aukštas pareigas Nacionalinio saugumo direktorate (NSD), buvusioje Generalinėje saugumo agentūroje, „The Insider“ pasakojo, kad 2016-2019 m. teroristinių išpuolių seriją finansavo Rusija.
Jų teigimu, Kremlius bandė įsikišti į Afganistaną iškart po to, kai 2001 m. gruodžio mėn. buvo įkurta Afganistano laikinoji administracija.
Pranešama, kad Rusija sabotavo Vakarų intervenciją per savo tinklus vietos žvalgybos tarnybose ir kariuomenėje, sukurtus sovietų okupacijos Afganistane metu. Pasak tyrimo, dėl JAV vykdomų reformų Rusijos ryšiai neteko prasmės ir Iranas pasiūlė Rusijai tarpininkauti Talibano vadams.
Vėliau GRU esą užmezgė tiesioginius ryšius su Talibanu – Maskva verbavo kovotojus, per Tadžikistaną tiekė ginklus ir šaudmenis, o vėliau pradėjo finansuoti teroristinius išpuolius.
Leidinio „Insider“ pašnekovai, buvę Afganistano vyriausybės pareigūnai, pasakojo, kad apie Rusijos paramą Talibanui žinojo visi vietos saugumo pareigūnai. Jų teigimu, Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) taip pat buvo tuo įsitikinusi, tačiau tik nedaugelis tikėjo, kad Rusija „peržengs savo įprastą vaidmenį Afganistane ir pradės tiesiogiai siūlyti atlygį už koalicijos pajėgų narių nužudymą“.
2016-2018 m. CŽV vadovavęs kovai su terorizmu Pietų ir Pietvakarių Azijoje Douglasas Londonas atskleidė, kad Kremlius siūlė Talibanui finansinį atlygį už atakas prieš amerikiečių taikinius, kad kovotojai „daugiau laiko praleistų žudydami amerikiečius ir mažiau žudydami afganistaniečius“.
Leidinys „The Insider“ rašo, kad 2019 m. Afganistano NSD, remdamasi per sulaikytų talibų apklausas gauta informacija, sulaikė daugiau kaip 10 rusų žvalgybos kurjerių iš įvairių provincijų, kurie, vadovaujami buvusio kontrabandininko Rahmatullah Azizio, užsiėmė pinigų gabenimu. Pastarasis oficialiai vadovavo savo tėvui registruotai brangakmenių prekybos įmonei.
Tyrėjų teigimu, GRU mokėjo vidutiniškai 200 tūkst. JAV dolerių už kiekvieną nužudytą JAV ar koalicijos karį. Vienas buvęs NSD pareigūnas prasitarė, kad iš viso Rusija Talibanui sumokėjo mažiausiai 30 mln. dolerių. Dideles sumas gavo ir kitos su Afganistano valdžios institucijomis konfliktuojančios grupuotės, ypač Šiaurės aljansas.
Kaip išsiaiškino žurnalistai, 29155 padalinys užverbavo Azizų šeimą ir daugelį metų naudojo ją savo operacijoms, o vėliau išvežė juos iš Afganistano ir Rusijoje išdavė pasus naujomis pavardėmis.
Pasak „The Insider“, Rahmatullah Azizi vis dar gyvena Maskvoje.
„Rusijos finansuojamų teroristinių išpuolių tikslas buvo sukurti spaudimą JAV ir koalicijos šalims ir priversti jas pasitraukti iš šalies. Tai buvo pasiekta: 2020 m. D.Trumpas su Talibanu sudarė laipsniško pasitraukimo susitarimą, dėl kurio Talibanas perėmė valdžią. Po to GRU toliau bendradarbiavo su Talibanu jau gana oficialiai“, – rašė tyrėjai.
Sprendžiant iš gautų dokumentų, Talibanas mainais prašė GRU padėti pristatyti „pavogtus sraigtasparnius ir lėktuvus“ iš Tadžikistano ir Pakistano į Afganistaną, padėti apmokyti saugumo personalą ir „atkurti gynybinius pajėgumus“.
„Kaip tai galima atleisti?“
Rusijos žvalgyba samdė kovotojus Afganistane, kad šie užpultų Jungtinių Valstijų ir NATO šalių karius, per 25-ąjį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vis daugiau sužinome apie tai, kaip Rusijos žvalgyba mokėjo kovotojams Afganistane, kad šie puldinėtų koalicijos karius. Kai ten buvo jūsų kariai, Maskva gaudavo pinigų, kad žudytų jūsų karius. Amerikiečių karius, NATO karius. Kaip tai galima atleisti ar pamiršti?“ - retoriškai klausė prezidentas.