Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų projektas (OCCRP), Makedonijos televizijos kanalas NOVA TV ir Nusikaltimų ir korupcijos tyrimų tinklas (KRIK) gavo žvalgybos dokumentus, kuriuose buvo fiksuojama rusų ir serbų šnipų veikla.
Makedonijos kontržvalgybos ataskaitose rašoma apie Serbijos žvalgybininkų bandymus skatinti ir palaikyti antivakarietiškus, prorusiškus nacionalistinius judėjimus. Dokumentai atskleidžia, kad Kremlius jau ilgiau nei dešimtmetį į savo pusę bando palenkti buvusios Jugoslavijos teritorijoje susikūrusias nepriklausomas valstybes ir patraukti jas iš Vakarų įtakos.
Balandžio mėnesį Juodkalnijos parlamentas balsavo už šalies narystę NATO. Makedonija ir Bosnija ir Hercegovina taip pat siekia narystės, o Serbijos ryšiai su Aljansu tapo glaudžiausi nuo 1999 metų, kai NATO karo lėktuvai bombardavo Belgradą.
Rusijos ir Serbijos agentai stengėsi sukelti sumaištį šalyje, kurioje pagrindinės politinės partijos nuolat bando suderinti savo ir albanų mažumos interesus. Etniniai albanai sudaro ketvirtadalį šalies gyventojų ir jų pasipiktinimas valdžios sprendimais jau kelis kartus vos neatvedė prie pilietinio karo ribos.
Lietuvoje – panaši taktika
Tokią pačią taktiką, tik gerokai mažiau sėkmingai Kremlius bando taikyti ir Lietuvoje. Valstybės saugumo departamento ataskaitoje ne kartą buvo minimi Rusijos bandymai patraukti į savo pusę saugumo tarnybų ar karinių pajėgų atstovus, politikus. Rusijos ambasados darbuotojai įtariami žvalgybine veikla.
Kultūrinė įtaka ir propaganda skleidžiama taip pat per panašius kanalus, taikantis į etnines mažumas, raginant kelti neramumus. Tiesa, Lietuvos situaciją žymiai gerina tai, kad mes, skirtingai nei daugelis Balkanų valstybių, jau esame NATO ir Europos Sąjungos nariais.
Suaktyvėjo po NATO atsako
Makedonijos saugumo ir kontržvalgybos administracijos vadovas Vladimiras Atanasovskis neseniai pareiškė, kad „šalyje mažiausiai devynerius metus vyksta intensyvi propagandos ir žvalgybinės veiklos kampanija, kurią vykdo Rusijos ambasada“.
Rusijos kampanijos Makedonijoje pradžia tarsi atsitiktinai sutapo su šalies narystės NATO atidėjimu po to, kai dėl to 2008 metais paprieštaravo Graikija.
Makedonijos kontržvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Rusija išnaudojo vadinamąją „minkštąją galią“, kad izoliuotų šalį nuo Vakarų įtakos.
„Dar svarbiau, kad Rusijos užsienio politika yra glaudžiai susijusi su energetikos strategija, kurios tikslas yra kontroliuoti strateginius energijos resursus per partnerystę su Balkanų šalimis“, – teigiama dokumente, kuriame priduriama, kad Kremlius siekė paversti Makedoniją priklausoma nuo politinių sprendimų.
Rusijos žvalgybinės operacijos buvo vykdomos trijų jos žvalgybos agentų, kurie darbavosi Rusijos ambasadoje, Makedonijos sostinėje Skopjėje. Jų veiklą stebėjo agentai Serbijoje ir keturi karinės žvalgybos (GRU) agentai, įsikūrę Bulgarijos sostinėje Sofijoje.
Į žvalgybos ir propagandos skleidimo operaciją Makedonijoje buvo įtraukti ir šioje šalyje dirbę Rusijos naujienų agentūros TASS žurnalistai bei valstybinės agentūros „Rossotrudnichestvo“ atstovai, kurie amerikiečių Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentų buvo kaltinami šnipų verbavimu ir jų aprūpinimu.
Būrė prorusiškus žmones saugumo struktūrose
Rusijos agentai ieškojo Makedonijos karinių pajėgų ir vidaus reikalų sistemos atstovų, kurie prireikus galėtų sudaryti „kritinę treniruotų karių masę“. Politinės sumaišties akimirką šie Rusijos įtakos agentai būtų panaudoti jos interesams palankia linkme. Apie šio verbavimo plano sėkmę ar nesėkmę ataskaitose nekalbama.
Kremlius bandė daryti įtaką ir Makedonijos žiniasklaidai, remdamas albanų mažumai rašančius leidinius ar kitas žiniasklaidos priemones, skleisdamas prorusišką propagandą.
Nepaisant to, kad po Jugoslavijos subyrėjimo Makedonija buvo Vakarų sąjungininkė, pastaruoju metu Rusijos įtaka jai gerokai išaugo. Kremlius paskubomis atidarė du garbės konsulatus Bitolos ir Ochrido miestuose, kurie, pasak makedonų kontržvalgybos, veikė kaip „žvalgybinės bazės“.
Rusija taip pat nusitaikė ir į Makedonijos dujų vamzdžius, kurie veda į Europą. Rusijos kompanija „Strojtransgaz“ 2015 metais šalyje pradėjo tiesti dujų perdavimo tinklą. 75,7 milijonų JAV dolerių vamzdynas buvo užbaigtas praėjusiais metais ir didžiąja dalimi padengtas iš 60 milijonų JAV dolerių sumos, kurią Rusija sumokėjo Makedonijai kaip Sovietų Sąjungos skolą.
Be to, Kremlius sustiprino ir kultūrinę įtaką, pabrėždamas panslaviškosios tapatybės bendrumą ir priklausymą tam pačiam stačiatikių bažnyčios pasauliui.
Rusijos ambasada prižiūrėjo net trisdešimties Makedonijos-Rusijos „draugystės asociacijų“ kūrimą ir inicijavo Rusijos kultūros centro Skopjėje statybas. Makedonijoje pradėtos statyti ir būtent rusiško stiliaus stačiatikių cerkvės.
Neprisidėjo prie sankcijų
Tokios Kremliaus pastangos atsipirko. 2014 metais Makedonija atsisakė prisidėti prie Vakarų taikytų sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, motyvuodama galima milžiniška žala savo ekonomikai.
Kremlius turi ir savo favoritą Makedonijos politiniame elite. Tai nacionalistinėmis pažiūromis pasižyminti buvusio šalies premjero Nikola Gruevskio partija „VMRO-DPMNE“. Iš premjero posto šis prorusiškas politikas buvo priverstas atsistatydinti per šalį 2015 metais sukrėtusį skandalą.
Tuomet paaiškėjo, kad N.Gruevskis ir jo partija inicijavo dešimčių tūkstančių makedonų sekimą ir jų pokalbių pasiklausymą.
Gruodį vykę rinkimai pasižymėjo neramumais ir skandalais. Galiausiai šalies socialdemokratų lyderiui Zoranui Zaevui gegužės pabaigoje pavyko suformuoti trapią koaliciją su dviem albanų mažumai atstovaujančiomis partijomis.
Pereinamojo laikotarpio metu Skopjėje vyko aršūs nacionalistų protestai, kurių metu buvo įsiveržta į parlamentą, užpultas pats Z.Zaevas, o neramumuose, pasak makedonų žvalgybos, dalyvavo ir su rusais veiksmus koordinuojantis serbų žvalgybos agentas.
Pats N.Gruevskis ir jo bendražygiai šiuo metu yra įtariamieji pinigų plovimo ir galių viršijimo byloje. Rusija po jos kandidato pralaimėtų rinkimų apkaltino Vakarus ir Europos Sąjungą atviru Z.Zaevo protegavimu ir Makedonijos skaldymu.
Balandžio 7 dieną vykusiame Makedonijos užsienio reikalų ministerijos atstovo Nenado Kolevo ir Rusijos ambasadoriaus Olego Ščerbako pokalbyje rusų diplomatas tiesiai šviesiai pareiškė, kad Maskva nori sukurti „karine prasme neutralią valstybių liniją“, kurioje būtų ir Makedonija, ir Juodkalnija, ir Bosnija ir Hercegovina, ir net pati Serbija. Šios valstybės turėtų atsiriboti nuo bendradarbiavimo su NATO.
O.Ščerbakas neslėpė nusivylimo, kad makedonų valdžia neparėmė Rusijos teiginių apie Vakarų įtaką rinkimų rezultatams, pabrėždamas, kad Kremlius gali nusisukti nuo Skopjės.
Rusijos diplomatai atsisakė komentuoti šio susitikimo turinį, o Makedonijos premjeras Z.Zaevas priminė dar balandžio mėnesį išsakytą nuomonę: „Manau, kad jei nebus imtasi papildomų priemonių, turiu galvoje menką ES ir JAV susidomėjimą tuo, kas darosi regione, Rusijos federacija turės dar daugiau erdvės išplėsti savo interesus.“
