Spaudos konferencijoje O.Belokonovas teigė, kad „Zapad 2017“ rengiamos remiantis įvykiais Artimųjų Rytų šalyse. Jo teigimu, sumanymas paremtas galima krizine situacija ar konfliktu, susijusiu su išaugusiu tarptautinių separatistinių ir teroristinių organizacijų, turinčių palaikymą iš užsienio, bei neteisėtų karinių grupuočių aktyvumu.
Anot pirmojo gynybos ministro pavaduotojo, būtent todėl pratybų metu agresorės bus išsidėsčiusios palei egzistuojančias Baltarusijos sienas.
O.Belokonovo teigimu, per pratybas sprendžiamo konflikto priežastis – neva destabilizuoti padėtį Baltarusijos teritorijoje ir pabloginti santykius tarp sąjungininkių (Baltarusijos ir Rusijos – red.).
Todėl nenuostabu, kad O.Belokonovo pristatytoje schemoje puolančia „Vesbarija“ tapo vakarinė Lietuvos ir centrinė Latvijos dalys. Išgalvotos „Vesbarijos“ siena sutampa su Lietuvos-Baltarusijos pasieniu.
„Lubenijos“ vaidmuo teko Lenkijai ir dalelei Lietuvos, šiai „agresorei“ buvo atriektas vadinamasis Suvalkų koridorius. Būtent ši teritorija vadinama gynybos „Achilo kulnu“, kadangi šią 100 km ilgio ir keliasdešimt kilometrų pločio sritį okupavusios Rytų kaimynės izoliuotų Lenkiją nuo kitų Baltijos šalių.
O „Veišnarija“ pratybose taps Minsko, Vitebsko ir Grodno apskričių Šiaurės Vakarų dalys.
O.Belokonovas:„Baltarusija stengiasi neleisti kariniam konfliktui vystytis ir destabilizuoti padėties regione. Savo ruožtu Rusija, remdamasi normatyvine teisine baze, suteikia jai politinę, finansinę, karo technikos ir karinę pagalbą.“
„Baltarusija stengiasi neleisti kariniam konfliktui vystytis ir destabilizuoti padėties regione. Savo ruožtu Rusija, remdamasi normatyvine teisine baze, suteikia jai politinę, finansinę, karo technikos ir karinę pagalbą“, – apie galimo karinio konflikto sprendimo veiksmus kalbėjo O.Belokonovas.
O.Belokonovas pasakojo, kad pratybos vyks dviem etapais. Pirmojo etapo metu pajėgos bus ruošiamos ir telkiamos kovoti prieš neteisėtas karines grupuotes regione, bus išdėstomos karinės oro pajėgos. Antrajame etape sąjungininkės treniruosis vadovauti pajėgoms, vykdančioms karinius veiksmus.
Rugsėjo 14–20 dienomis vyksiančios „Zapad 2017“ pratybos kelia nerimą ne tik Baltijos šalims ar Lenkijai, bet ir NATO. Nors Maskva tikina nesitreniruosianti okupuoti kaimyninių šalių, bijoma, kad iš Rusijos atvykusios pajėgos Baltarusijos teritorijoje liks ir po pratybų pabaigos.
Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas teigė, kad šiose pratybos dalyvaus beveik 13 tūkst. karių, ir žadėjo, kad visi jie sugrįš į Rusiją iki rugsėjo 30 dienos.
„Į pratybas planuojama įtraukti maždaug 12,7 tūkst. kariškių: maždaug 7,2 tūkst. Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų ir maždaug 5,5 tūkst. Rusijos ginkluotųjų pajėgų narių, iš kurių apie 3 tūkst. bus dislokuoti Baltarusijos teritorijoje“, – sakė A.Fominas.
Vis dėlto Lietuvos pareigūnai mano, kad Minsko nurodomas skaičius dirbtinai sumažintas skaidant mokymus į atskiras dalis, ir teigia, kad tikrasis skaičius gali siekti 100 tūkst.
A.Fomino teigimu, pratybose taip pat dalyvaus maždaug 70 karinių lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 680 kovinės technikos vienetų, įskaitant 250 tankų, iki 200 pabūklų, reaktyvinės salvinės ugnies sistemų ir minosvaidžių, taip pat – 10 karinių laivų.
Vis dėlto Lietuvos pareigūnai mano, kad Minsko nurodomas kariškių skaičius dirbtinai sumažintas skaidant mokymus į atskiras dalis, ir teigia, kad tikrasis skaičius gali siekti 100 tūkst.
Nors ekspertai spėja, kad pratybų išaugimo į realius karinius veiksmus tikimybė – nedidelė, į Lietuvą pastiprinimui buvo atsiųsti septyni Jungtinių Amerikos Valstijų naikintuvai F-15C „Eagle“
Pastaruosius dvejus metus iš Lietuvos misiją paprastai vykdydavo keturi sąjungininkų naikintuvai.
Misijoje dalyvaus maždaug 140 karių, atvykusių iš JAV bazės Jungtinėje Karalystėje. Jie pakeis keturis mėnesius Baltijos erdvę saugojusias Lenkijos pajėgas.
