Atsparumas koronavirusui gali tapti naujos žmonių klasės ženklu: ar tai privilegija, ar stigma?

Jei panorėsite apsistoti Niujorko rajone Brukline pagal „Airbnb“ programą, tikriausiai atkreipsite dėmesį į vieną skelbimą. Jame didžiosiomis raidėmis rėkiama: „ŠEIMININKAS ATSPARUS.“

Kam? Aišku, Niujorką nusiaubusiam koronavirusui. O tarp buto ar nuo stogo matomo saulėlydžio nuotraukų puikuojasi teigiamas antikūnų testas.

Į šį butą kviečiantis Martinas Eatonas pasakoja, kad pasitikrinti nusprendė praėjus kelioms savaitėms po ligos. Vyras įtarė, kad jį kovo mėnesį kamavo COVID-19 infecija, nors testo nė neprašė.

Kai paaiškėjo, kad antikūnų jo organizme jau yra, M.Eatonas nutarė tokią informaciją apie atsparumą paviešinti savo „Airbnb“ paskyroje – patikrinti, ar išaugs susidomėjimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Apsauga nuo koronaviruso metro Niujorke, Brukline

„Jei man reiktų keliauti į Niujorką, labiau norėčiau apsistoti pas žmogų, kuris turi antikūnų. Kol kas man gana gerai sekasi“, – sako 48-erių bruklinietis.

Kadangi vakcinos dar nėra, imunitetas laikomas pagrindiniu ratu į normalaus gyvenimo atnaujinimą po pandemijos – būtent todėl kai kurie žmonės net tikisi būti persirgę. Aišku, reikia atsilaikyti prieš ligą, bet didžiajai daliai užsikrėtusiųjų tai pavyksta, tad jie tikisi atsparumo.

Valstybės greičiau ar lėčiau jau atsidaro – gyvenimas vėl įsibėgėja. Kokia būtų pasaulio kasdienybė, jei dalis jo gyventojų turėtų savotišką pasą – įrodymus, kad koronavirusui jie jau atsparūs?

Ar bus imuniteto pasai?

Žinoma, dar yra daug klausimų dėl COVID-19 antikūnų testų patikimumo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja – nėra įrodymų, kad nuo koronaviruso pasveikę ir antikūnus turintys asmenys negali užsikrėsti antrą kartą.

Tačiau ekspertai spėja, kad pasveikusieji – jei jei tikrai įgyja imunitetą – galės be jokios rizikos dirbti visą krūvą darbų.

„Scanpix“/AP nuotr./Atliekamas antikūnų testas

Pavyzdžiui, savanoriauti ligoninėse ar slaugos namuose, apskritai rūpintis sergančiais COVID-19 ar dirbti didelėse, didelių žmonių srautų sulaukiančiuose parduotuvėse bei gamyklose.

Tarkime, Čilėje žmonėms išduodami „išleidimo pažymėjimai“. Jie, tiesa, ne liudija imunitetą, o žymi asmenis, kurie užbaigia karantino kursą. Kinijoje leidimai keliauti skiriami naudojantis „sveikatos kodo“ programėlėmis.

Kad imuniteto pažymėjimai įmanomi, yra sakęs ir dr. Anthony Fauci, JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovas. Jis mano, kad „tam tikros aplinkybėmis jie gali būti naudingi“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dr. Anthony Fauci

Savo ruožtu JAV Pensilvanijos universiteto Medicininės etikos ir sveikatos politikos departamento pirmininkas, dr. Ezekielis Emanuelis vardija sąlygas: svarbu rasti būdą nustatyti, ar žmogus tikrai tikrinosi dėl antikūnų, ar testas buvo efektyvus ir ar antikūnai laikosi organizme.

Esą tokiu atveju vadinamieji imuniteto pasai gali padėti ir pačiam asmeniui, ir platesnei bendruomenei.

Svarbu rasti būdą nustatyti, ar žmogus tikrai tikrinosi dėl antikūnų, ar testas buvo efektyvus ir ar antikūnai laikosi organizme.

E.Emanuelis taip pat įsitikinęs, kad tokie pažymėjimai bus reikalingi keliaujant – net jei bus sukurta vakcina: „Tai reikštų galimybę išvengti karantino. Ir apskritai, galėti įrodyti, kad buvai užsikrėtęs, įgijai imunitetą ir negali užkrėsti kitų – tikrai galingas mechanizmas.“

Tokią strategiją jau pradėjo taikyti privatus sektorius. Viešbučių užsakymo programėlė „Sidehide“ ir tikrinimų kompanija „Onfido“ kartu kuria imuniteto pasus viešbučiams – sistema turėtų pradėti veikti jau šį mėnesį Majamyje.

Koronaviruso vakarėliai

Apie imunitetą ir jo tariamą naudą kalbama tiek daug, kad kai kurie žmonės specialiai bando užsikrėsti potencialiai mirtinu virusu.

Koronaviruso testus atliekančios kompanijos „Novant Health“ kardiologas Jerome'as Williamas jaunesnysis teigia, kad neseniai daug teigiamų rezultatų sulaukta JAV Šiaurės Karolinos valstijoje, kur žmonės lankėsi „koronos vakarėliuose“.

Į tokius vakarėlius specialiai kviečiami neužsikrėtę žmonės, kurie linksminasi su tais, kurie yra pasigavę infekciją – paradoksalu, bet tikimasi, kad užsikrės visi, o tada nesunkiai persirgs ir įgis imunitetą.

Anot J.Williamso jaunesniojo, kadangi dar tiksliai nežinoma, kokio veiksmingumo yra imunitetas šiam koronavirusui, „tokie vakarėliai yra labai bloga mintis“.

Be to, vien sistemos, kurios pagalba viešai įvardijami žmonės su antikūnais, sukūrimas taip pat nulemia problemas dėl saugumo ir privatumo.

„Scanpix“/AP nuotr./Antikūnų testas

Antai prieš imuniteto pasus pasisakė įtakinga Amerikos pilietinių laisvių sąjunga. Esą tokie pažymėjimai tik paskatins skurstančius žmones bandyti užsikrėsti, kad galėtų dirbti, nors iš tiesų bus rizikuojama gyvybe.

„Imunitetas nėra toks auksinis bilietas, kaip įsivaizduojama. Tiesiog atsiveria Pandoros skrynia, kurioje – klausimai, kaip nuspręsime, kas atsparus, kaip tai registruosime, kaip stebėsime žmones, kas bus su žmonėmis, kurie neturi imuniteto.

Lengvai įsivaizduoju šią temą tampančią dar viena aršių diskusijų tema ir taip susiskaldžiusioje Amerikoje“, – teigė Niujorko universiteto sociologas Ericas Klinenbergas.

Epidemiologinė hierarchija

Pasak Stanfordo universiteto istorijos profesorės Kathryn Olivarius, kai XIX a. JAV pietuose kilo geltonosios karštinės – mirė pusė užsikrėtusiųjų – protrūkis, susiformavo sirgusių ir nesirgusių žmonių sveikųjų „epidemiologinė hierarchija“.

K.Olivarius: jei sukursime tokią sistemą, situacija primins mokslinę fantastiką.

O iš jos esą gimė „imunokapitalas“ – Į JAV atplaukę baltieji imigrantai turėjo bandyti užsikrėsti ir pasveikti, kad gautų darbus, draudimą ir teisę įsigyti namus.

K.Olivarius baiminasi, kad panaši padėtis gali susidaryti ir dabar – jei darbdaviai pradės samdyti tik žmones, turinčius antikūnų: „Jei sukursime tokią sistemą, situacija primins mokslinę fantastiką.“

Įmanoma ir diskriminacija. Gegužę paaiškėjo, kad JAV kariuomenė svarsto uždrausti tarnauti žmonėms, sirgusiems COVID-19, nors, tiesa, tokie planai vėliau buvo atšaukti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai

„Tarp privilegijų ir stigmos – labai plona riba. Net jei atsparumas naudingas ta prasme, kad galima dirbti, galbūt vėliau imunitetas gali virsti savotiška stigma“, – įspėja K.Olivarius.

Tiesa, garsi matematikė Cathy O'Neil nemano, kad imunitetas suteiks žmonėms daugiau galios – juk nuo viruso Amerikoje labiausiai kenčia ispanakalbiai ir juodaodžiai, kurie skursta, tad imunitetas jiems nepadės kažką pakeisti.

„Galingiausi šios valstybės žmonės neturės imuniteto ir tikrai nesukurs sistemos, kuri jiems neleis veikti taip, kaip jie įpratę“, – tvirtino mokslininkė.