Spaudos konferencijos metu C.Puigdemont'as teigė, kad tai, kas nutiko Katalonijoje, rodo pasauliui, jog demokratija nėra gerbiama. Regiono lyderis sakė atvykęs į Europos širdį tam, kad atkreiptų dėmesį į Katalonijos problemą ir pasmerktų Ispanijos teisinės sistemos šališkumą.
Jis teigė ketinantis ir toliau priešintis centrinei Ispanijos vyriausybei, tačiau demokratiniu būdu.
„Mes gerbsime gruodžio 21 d. vyksiančių rinkimų rezultatus. Noriu paklausti Ispanijos vyriausybės: ar jūs darysite tą patį? Noriu aiškaus įsipareigojimo iš vyriausybės. Gerbsite rezultatus ar ne?“, – kalbėjo C.Puigdemont'as.
Jis taip pat pareiškė, kad priims iššūkį ir „su visa jėga“ dalyvaus gruodžio 21 dieną Katalonijoje vyksiančiuose rinkimuose. C.Puigdemont'as taip pat pažadėjo, kad Katalonijos nacionalistai ateis balsuoti.
Ispanija nori, kad Katalonija „atsisakytų savo politinio projekto, bet jiems nepavyks to pasiekti“, sakė jis.
Anot atstatydinto Katalonijos vadovo, kad regiono nepriklausomybės siekį reikia „sulėtinti“, kad būtų išvengta neramumų, Madridui įvedus jame tiesioginį valdymą.
„Negalime kurti respublikos visiems, (remdamiesi) smurtu“, – žurnalistams Briuselyje sakė C.Puigdemont'as.
C.Puigdemont'as: „Negalime kurti respublikos visiems, (remdamiesi) smurtu.“
Jis pridūrė, kad jeigu dėl to reikėtų „sulėtinti respublikos plėtrą, tuomet turime laikyti tai protinga kaina, kurią turime sumokėti“.
Paklaustas, ar ketina prašyti prieglobsčio Belgijoje, C.Puigdemont'as sakė neplanuojąs to daryti. Vis dėlto jis pridūrė, kad iš Barselonos išvyko siekdamas išvengti konfrontacijų su centrine vyriausybe ir užtikrinti savo bei kartu atvykusių ministrų saugumą.
„Tai – ne politikos klausimas. Esu čia tam, kad veikčiau laisvai ir saugiai“, – sakė atstatydintas Katalonijos prezidentas.
„Nepilti žibalo į ugnį“
Į Briuselį jis atvyko pirmadienį – tą pačią dieną, kai Ispanijos prokurorai paskelbė siekiantys, kad nušalintiems Katalonijos separatistinės vyriausybės pareigūnams, įskaitant jų lyderį, būtų pareikšti kaltinimai maištu, antivyriausybine veikla ir lėšų grobstymu.
Belgija leidžia kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį.
Anksčiau Briuselis yra atsisakęs išduoti Ispanijai kai kurios prieglobsčio pasiprašiusius baskų separatistus. Tokia pozicija skatino ne vienus metus trukusią trintį tarp abiejų šalių.
Į Belgiją C.Puigdemont'as atvyko kone iškart po to, kai Belgijos valstybės sekretorius prieglobsčio ir migracijos reikalams Theo Franckenas viešai pareiškė apie galimybę katalonui suteikti politinį prieglobstį.
T.Franckernas yra nacionalistinės flamandų regiono partijos „Naujasis flamandų aljansas“ narys, o ši politinė jėga praeityje yra viešai simpatizavusi Katalonijos nepriklausomybės šalininkams.
Sekmadienį Belgijos premjeras Charlesas Michelis, liberalas, vadovaujantis trapiai koalicijai, į kurią įeina ir flamandų nacionalistai, paprašė T.Franckeno „nepilti žibalo į ugnį“.
C.Puigdemont'as pasamdė belgą teisininką Paulą Bekaertą, kuris anksčiau yra gynęs baskų teroristinės grupuotės ETA narius.
Kratos policijos biuruose
Ispanijos nacionalinės policijos sukarintų pajėgų – Civilinės gvardijos – pareigūnai antradienį surengė kratas Katalonijos regiono policijos biuruose, atliekant tyrimą dėl spalio 1-ąją įvykusio uždrausto referendumo dėl regiono nepriklausomybės, pranešė teisėsaugos atstovas.
Civilinės gvardijos atstovas: „Atliekame patikrinimą, susijusį su „Mossos d'Esquadra“ komunikacija spalio 1-ąją, neteisėto referendumo dieną.“
„Atliekame patikrinimą, susijusį su „Mossos d'Esquadra“ komunikacija spalio 1-ąją, neteisėto referendumo dieną“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Civilinės gvardijos atstovas.
Jis pridūrė, kad pareigūnai atlieka kratas regioninės policijos būstinėje Sabadelio mieste ir kituose biuruose.
Regiono policija buvo įpareigota sustabdyti balsavimą, Ispanijos Konstitucinio Teismo pripažintą neteisėtu.
Vis dėlto aukšto rango pareigūnai įsakė nenaudoti jėgos, o „Mossos d'Esquadra“ agentai nesiėmė jokių veiksmų prieš aktyvistus, gausiai susirinkusius saugoti balsaviečių.
Tačiau nacionalinė policija stengėsi konfiskuoti balsadėžes, o jos veiksmus aptemdė smurtas prieš civilius.
Vėliau „Mossos d'Esquadra“ buvo kaltinama, kad neuždarė balsavimo apylinkių, nors buvo prašoma tai padaryti. Regiono teisėsaugos pareigūnai savo ruoštu tvirtina, kad uždarė, kiek galėjo
Nagrinės bylą
Ispanijos Aukščiausiasis Teismas antradienį pareiškė nagrinėsiantis kaltinimus, kad dabar jau atstatydintos Katalonijos vyriausybės, praeitą savaitę paskelbusios regiono nepriklausomybę, šeši nariai surengė maištą, užsiėmė antivyriausybine veikla ir grobstė lėšas.
Tarp šių šešių asmenų yra buvusi regiono parlamento pirmininkė Carme Forcadell, viena iškiliausių Katalonijos nepriklausomybės šalininkų judėjimo aktyvisčių.
Teismas patenkino ankstesnę dieną Ispanijos vyriausiojo prokuroro Jose Manuelio Mazos prašymą pareikšti kaltinimus minėtiems pareigūnams.
Už maištą, antivyriausybinę veiklą ir lėšų grobstymą gresia atitinkamai iki 30, 15 ir šešerių metų laisvės atėmimo bausmės.
J.M.Maza taip pat prašė pareikšti panašius kaltinimus atstatydintam regiono lyderiui C.Puigdemont'ui ir jo pavaduotojui Orioliui Junquerasui.
Teismas nurodė, kad šią bylą tirs teisėjas Pablo Llarena Conde.
