D.Kulebos teigimu, J.Bidenas su juo kalbėjosi 40 minučių ir pristatė žvalgybos informaciją, kad karas prasidės netrukus.
Ukrainos diplomatijos vadovas interviu negailėjo gerų žodžių JAV prezidentui už paramą jo šaliai, bet kartu pripažino, kad buvo nustebintas pastabų apie šeimą. Ministras žinojo apie Vakarų įsitikinimą, kad Ukraina kris po daugiausia trijų parų.
„Supratau, kad mes neišvengiamai artėjame prie karo. Kada jis prasidės – rytoj, poryt ar po trijų dienų – jau antrinis klausimas“.
„Buvo akimirka, kai J.Bidenas parodė man savo mirusio sūnaus fotografiją ir pasakė: pone ministre, jums reikia visada galvoti apie savo vaikus. Kai esi Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas tau sako, kad nors ministrui svarbu rūpintis savo šalies saugumu, bet svarbiau už viską, kad esi tėvas ir turi galvoti apie savo vaikus...“, – prisiminė D.Kuleba.
Iš J.Bideno patarėjų Ukrainos ministras sakė sulaukęs užuojautos ženklų – rodėsi, tarsi jie būtų gydytojai, informuojantys pacientą apie ketvirtos stadijos vėžį.
Jungtinės Valstijos prieš prasidedant plataus masto invazijai ne kartą buvo įspėjusios, kad Rusija puls Ukrainą.
Karas prasidėjo, kai D.Kuleba grįžinėjo į tėvynę. Jo planas buvo parskristi į Kyjivą per Stambulą, bet oro erdvė buvo uždaryta, ir iš Stambulo jis pasirinko skrydį į Varšuvą.
D.Kuleba interviu pripažino, kad nesitikėjo tokio plataus puolimo – jis laukė, kad rusai apsiribos puolimu Donbase.
Tačiau ministras tikino, kad Ukrainos vadovybė niekada nenuvertino karo grėsmės.
Skrydis atgal
Iš JAV į Stambulą skridęs D.Kuleba jau pakeliui suprato, kad prasideda karas. Jis skubiai nurodė padėjėjams pakeisti jo bilietus, nes iš Stambulo į Kyjivą suvokė jau nenuskrisiąs. Todėl iš Turkijos ministras patraukė lėktuvu į Varšuvą.
Lėktuve jis pasakojo sutikęs moterį, kuri ji atpažino. Ji pasakė, kad jos du vaikai ir auklė šiuo metu yra Kyjive, o jie su sutuoktiniu grįžta iš verslo kelionės. Moteris paprašė patarimo – ar bandyti patiems nusigauti iki Kyjivo, ar organizuoti kuo skubesni artimųjų išvežimą iš Lvivą.
D.Kuleba: nebuvo baimės, panikos. Buvo pyktis ir noras išgyventi.
„Pasikalbėjome su ja ir pasakiau, kad vos nusileidusi Varšuvoje verčiau bando organizuoti savo šeimos evakuaciją iš Ukrainos“, – žurnalistui teigė D.Kuleba.
Po pokalbio su savo tautiete ministras sakė nusisukęs į langą ir nesulaikęs ašarų. Pasak jo, tai pirmas ir paskutinis kartas nuo plataus masto invazijos pradžios, kai leido sau apsiverkti.
Lenkijos pažadas
D.Kuleba teigė, kad vos nusileidęs Varšuvoje sulaukė Lenkijos prezidento Adrzejaus Dudos kvietimo nedelsiant susitikti ir nusprendė šį kvietimą priimti.
„Atvykau į jų nacionalinio saugumo tarybos būstinę. Ten buvo prezidentas Duda, premjeras, karininkai. Ant stalo gulėjo žemėlapis. Tada išgirdau, kad Lenkija su mumis bus tol, kol mes kariausime“, – prisiminė D.Kuleba.
Lenkijos ir Ukrainos pasienį jis pasiekė naktį iš vasario 24-osios į 25-ąją.
„Kaip tik tuo metu į pasienį atvyko mano vaikai, tėvai, jie pasiėmė ir mano šunis. Visus apkabinau, pabučiavau, paglosčiau gyvūnus. Ir viskas – aš nuvykau į Ukrainą, o jie – iš Ukrainos“, – pasakojo Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Pasak jo, pirmosiomis invazijos dienomis Ukrainos valdžia nepanikavo. Tiesa, pripažino, kad ir kaip nesiruoštum karui, vis tiek susidursi su „milijonais netikėtų užduočių“.
„Nebuvo baimės, panikos. Buvo pyktis ir noras išgyventi. Kalbu ne tik apie fizinį išgyvenimą, o apie parodymą, kad tie gyvuliai pralaimės, o mes atsilaikysim“, – tas dienas prisiminė D.Kuleba.
Pats jis tuo metu buvo dar Lvive, tačiau palaikė nuolatinį ryšį tiek su prezidentu V.Zelenskiu, tiek ir kitais administracijos atstovais.
„Maždaug ketvirtą ar penktą invazijos dieną man paskambino prezidentas, nurodė atlikti eilę užduočių, tačiau baigęs pokalbį nepadėjo ragelio. Stojo tyla ir tada jis man pasakė: gaila, kad tu dabar ne Kyjive ir nematai, kaip čia daužome rusus. Tada pajutau, kad jis 200 procentų nusiteikęs kovoti“, – pasakojo Ukrainos politikas.
Partnerių palaikymas
Interviu D.Gordonui D.Kuleba tikino – „šalys partnerės yra kaip ir paprasti žmonės, juos galima padalinti į tris kategorijas“.
„Pirmoji kategorija tai tie, kas už tave, nes tiesiog yra už tave. Tai buvo JAV, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Baltijos šalys. Iš esmės visa Centrinė Europa: Čekija, Rumunija, Slovakija. Jos visos buvo už mus.
Nuo invazijos pradžios D.Kuleba teigė tiesiogiai su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu susitikęs vieną kartą.
Kardinaliai kitoje pusėje yra šalys, kurios yra prieš tave. Jų taip pat nedaug – Rusijos draugų ratas.
O centre – visi tie, kas nori būti laimėjusiojo pusėje. Jei liūdnos prognozės būtų išsipildžiusios ir Kyjivas būtų užimtas per 72 valandas, tos valstybės, kurios dabar mušasi į krūtinę, sakydamos, jog nuo pradžių mus palaiko, užimtų visiškai kitą poziciją“, – apie santykius su kitomis valstybėmis kalbėjo D.Kuleba.
Pasak jo, Rusijos karas prieš Ukrainą yra blogio karas prieš gėrį, todėl „kažkam pasislėpti pilkojoje zonoje nėra taip paprasta“.
„Ne toks velnias baisus“
Nuo invazijos pradžios D.Kuleba teigė tiesiogiai su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu susitikęs vieną kartą – Antalijoje.
„Ką galiu pasakyti – ne toks velnias baisus, kokį jį piešia. Jis nedemonstravo pasitikėjimo savimi, tačiau griežtai laikėsi oficialios jo šalies linijos, vadino mus neonacistais.
Užėjome į kambarį su kelias žmonėmis. Kreipiausi į jį sakydamas, kad prieš tai jis daug blogo prikalbėjo apie mano šalį, aš daug blogo pasakiau apie jo šalį. Pasiūliau viską pamiršti ir atvirai pasikalbėti apie tai, ko jie iš mūsų nori. Atsakydamas į jai, jis vėl ėmė kalbėti tas nesąmones apie demilitarizaciją, denacifikaciją.. Iki tol maniau, kad galbūt jis tuo netiki, o tik atlieka savo užduotį. Tačiau po susitikimo Antalijoje supratau – jis tuo tikrai tiki“, – prisiminė D.Kuleba.
Jis tikino – jei nebijosi rusų, juos galima nugalėti. Tačiau, pasak ministro, yra dalis valstybių Europoje, kurios dar bijo Rusijos, todėl nenori leisti, kad ji būtų nugalėta Ukrainoje.
Į klausimą „kada pasibaigs karas“, D.Kuleba nesiryžo atsakyti tiesiogiai. Pasak jo, šiandien jokiame pasaulio valdžios koridoriuje niekas neturi atsakymo į šį klausimą. Tačiau jis tvirtino tikįs, kad Ukraina laimės.
