Vokietijos ir Afganistano susitarimas jau paskatino planus Kabulo oro uoste atidaryti atskirą terminalą iš Europos deportuojamiems migrantams.
Kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę leidosi į kelionę po Afrikos šalis, kurios metu pažadėjo finansinę paramą tiems, kurie bendradarbiaus migrantų grąžinimo susitarime. Panašus susitarimas jau įsigaliojęs su Turkija.
Šie susitarimai sudaromi antiimigracinių nuotaikų fone. Respublikonų kandidatas į JAV prezidento postą Donaldas Trumpas žada sieną, skirsiančią nuo Meksikos ir bent jau laikinai drausti musulmonų atvykimą.
Jungtinėje Karalystėje siūlomas įstatymas, kurį priėmus darbdaviai turėtų deklaruoti, kiek užsieniečių jie įdarbinę. Tuo metu visoje Europoje vis labiau populiarėja griežtai prieš laisvą migracijos politiką pasisakančios partijos.
Iki šiol daugelis migrantų, negavusių prieglobsčio Europos šalyse, ten tiesiog pasilikdavo nelegaliai. Politikų požiūris griežtėja, tačiau tokie europiečių žingsniai gali destabilizuoti valstybes, į kurias bus siunčiami migrantai.
Ieško sutarimo Afrikoje
„Turime atrasti būdų, kaip užkirsti kelią nelegaliai migracijai“, – kelionės Etiopijoje metu teigė A.Merkel, bandydama išlaviruoti tarp paramos engiamai opozicijai ir būtinybės įtikinti šalies valdžią priimti iš Vokietijos išsiunčiamus migrantus.
„Todėl aš sakau: turime kalbėtis su Turkija, per kurią atvyksta daugelis šių migrantų. Turime kalbėtis ir su Afrikos valstybėmis, kad atrastume teisinį sprendimą“, – dėstė Vokietijos kanclerė, kurios reitingus smarkiai nusmukdė minkštas požiūris į migrantų antplūdį.
A.Merkel kvietimas pabėgėliams vykti į Vokietiją tapo viena didžiausių jos problemų. Krikščionių demokratų partija susiduria su dideliais sunkumais vietos valdžios rinkimuose, o Bundestago rinkimų prognozės taip pat nežada nieko gero.
Griežtesnio požiūrio į migraciją reikalauja ir prancūzai, versdami prezidentą Francois Hollande'ą aktyviau pasisakyti prieš lengvabūdišką pabėgėlių priėmimą.
Briuselio Migracijos politikos instituto vadovė Elizabeth Collett pabrėžė, kad Europos politiniams lyderiams tiesiog būtina ieškoti sprendimo ir tam jie atsisuko į šalis, iš kurių plūsta geresnio gyvenimo ieškantys žmonės.
„Mintis tokia: jei mes leidžiame tiek pinigų, tai kodėl negalime bendradarbiauti deportacijos klausimu?“, – retoriškai klausė E.Collett. „Per pastarąjį pusmetį, metus ši idėja sulaukė daug palaikymo“, – pridūrė ekspertė.
Europos Sąjungos diplomatai jau pradėjo aktyvią veiklą Afrikoje, bandydami suderinti susitarimus su Maliu, Senegalu, Nigeriu ir Nigerija. Šalimis, kurios kaip ir Etiopija, turi daugiausiai piliečių migrantų gretose.
Vidinių neramumų purtoma Etiopija sekmadienį paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį, kai opozicijos atstovai sulaukė griežtų valdžios represijų. Baiminamasi, kad daugelis nukentėjusių neras prieglobsčio Europoje.
Sugrąžintieji sukels chaosą
Dar didesnį žmogaus teisių gynėjų nerimą kelia susitarimas su liepos mėnesį perversmo bandymą atlaikiusia Turkijos valdžia. 6,7 mlrd. dolerių paramos planas papildytas galimybe Turkijos piliečiams lengviau gauti vizas į ES šalis.
Už tai Turkija pasižadėjo griežčiau stabdyti į Graikijos salas besiveržiančius migrantų būrius.
„Europos Sąjunga stumia žmones atgal, vietoje to, kad padėtų jiems legaliai sugrįžti ir pasiūlytų paramą“, – piktinosi „Amnesty International“ Europos biuro vadovė Iverna McGowan.
Dar sudetingesnė situacija Afganistane, kuris buvo tiesiog priverstas priimti susitarimą, baimindamasis, kad europiečiai nustos finansiškai remti karo nualintos ir vis dar teroro išpuolių draskomos šalies atstatymo darbus.
„Partnerystės jausmas leidžia mums dirbti kartu“, – deklaravo ES diplomatijos vadovė, italė Federica Mogherini, viešai džiaugdamasi susitarimu dėl migrantų grąžinimo, už kurį ES pažadėjo iki 2020 metų suteikti 1,5 mlrd. paramos.
Nors F.Mogherini tikino, kad tai nėra mainai, tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pripažino, kad jo šalis pažadėjo kasmet skirti 470 mln. dolerių tik su sąlyga, kad Kabulas priims deportuojamus migrantus.
Praėjusiais metais iš ES deportuoti 3290 afganistaniečių, tačiau kovo mėnesį nutekinti planai rodo, kad viso planuojama į tėvynę grąžinti iki 80 tūkstančių prieglobsčio Europoje negavusių Afganistano piliečių.
Neabejojama, kad šis deportacijos procesas neprisidės prie stabilumo ir taip kasdien išpuolius ir chaosą patiriančioje valstybėje.
„Tai nėra neteisėta, bet nematau prasmės ES tai daryti, jei išties nori stabilizuoti konfliktą Afganistane“, – teigė Žmogaus teisių stebėjimo agentūros ekspertas Gerry Simpsonas. „Tokiu būdu jie tik dar labiau paaštrins įvykius ir paskatins naują, dar didesnį pabėgėlių antplūdį“, – pažymėjo jis.
