Koronaviruso pandemija dar labiau sustiprins neigiamą poveikį krovinių transportui, žemės ūkiui ir kitiems ekonomikos sektoriams, ypač Šiaurės Airijoje – nesvarbu, ar pavyks sudaryti prekybos sutartį su ES, ar šios pastangos žlugs, nurodė Nacionalinis audito biuras (NAO).
Britanija formaliai išstojo iš ES sausio mėnesį, bet tebesilaiko Bendrijos taisyklių pereinamuoju laikotarpiu iki šių metų pabaigos.
Abi pusės pastaruoju metu derėjosi dėl naujos ekonominės partnerystės sutarties, bet Britanijos galutinis pasitraukimas bet kokiu atveju atneš didelių pokyčių. Pavyzdžiui, sunkvežimiai, vykstantį į ES iš JK uostų, turės praeiti muitinės patikrinimo procedūras.
NAO ataskaitoje pritariama verslo lyderių nusiskundimams, jau kelis mėnesius perspėjantiems, kad vyriausybė spaudžia bendroves pasiruošti pereinamojo laikotarpio pabaigai, bet pati nuveikė nepakankamai.
„Net jeigu vyriausybė padarytų tolesnę pažangą ruošdamasi, vis tiek nuo 2021 metų sausio 1 dienos tikriausiai bus reikšmingų sutrikdymų prie sienos, nes prekiautojai nebus pasiruošę naujoms kontrolės priemonėms prie ES sienų, kuriems prireiks papildomo administravimo ir tikrinimo“, – pažymėjo NAO.
Agentūros vadovas Garethas Daviesas sakė: „Sausio 1-osios galutinė data nepanaši į jokius kitus ES galutinius terminus – prie sienos įvyks reikšmingų pokyčių, ir vyriausybė privalo būti pasiruošusi.“
Jis pridūrė, kad padėtį dar labiau apsunkina COVID-19 pandemija.
NAO ataskaitoje sakoma, kad iki šiol nėra išbandyta, ar iš šalies išgabenamų krovinių tikrinimo kompiuterinės sistemos tinkamai veiks, o tranzito zonose iki šiol neparengtos vietos sunkvežimiams.
Agentūra pridūrė, kad vyriausybė dar nepaskyrė pakankamai muitinės darbuotojų, nors jie nuo ateinančių metų pradžios atliks „gyvybiškai svarbų“ vaidmenį užtikrinant sklandžius prekių srautus.
Remdamasi „pagrįstai įvertintu blogiausiu scenarijumi“ JK vyriausybė pripažįsta, kad pietryčių Anglijoje nuo sausio 1-osios gali susidaryti iki 7 000 prekes gabenančių sunkvežimių eilės, kai pasibaigs pereinamasis laikotarpis.
Ji nurodo skyrusi daugiau kaip 700 mln. svarų (776 mln. eurų) pasienio infrastruktūrai, bet verslo grupės sako, kad joms pasiruošti naujai tvarkai ypač trukdo lėtai rengiamos kritiškai svarbios IT sistemos, paminėtos NAO ataskaitoje.
Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį į nuogąstavimus dėl tikrinimų prekėms, gabenamoms iš likusios JK dalies į Šiaurės Airiją, turinčią sausumos sieną su ES nare Airija.
Šiaurės Airijos žemės ūkio departamento veiklą „smarkiai lėtina“ faktas, kad prekybos derybos su Briuseliu tebevyksta ir „trūksta aiškumo“, kokios priemonės bus privalomos.
Dėl šios priežasties didelius įgaliojimus turinti Šiaurės Airijos vyriausybė turi nagrinėti „atsargines priemones“, kurias būtų galima būtų pradėti taikyti nuo sausio 1-osios, nurodė NAO.
