Rugsėjo 20 dieną JAV išplėtė sankcijas Rusijai, įskaitant „juodąjį sąrašą“ – 33 rusus ir kompanijas, siejamas su gynyba bei žvalgyba.
Žymiausia šiame sąraše pavardė – J.Prigožino, kuris susijęs su privačia karine kompanija „Wagner“, siunčiančia kovotojus į Rytų Ukrainą, Siriją bei kitas užsienio šalis.
Be paties J.Prigožino, į sankcijų sąrašą pateko jo įmonės „Concord Management and Consulting“ ir „Concord Catering“. Be to, sankcijos skirtos ir įmonei „Internet Research Agency“: ši su J.Prigožinu siejama bendrovė, vadinama „trolių fabriku“, kaltinama kišimusi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
Pastaraisiais metais žiniasklaida nemažai rašė tiek apie „Wagner“, kurios į kitas šalis išsiųsti kovotojai leidžia Kremliui teigti, esą jis nesikiša į užsienio konfliktus, tiek „trolių fabriko“ veiklą. Tačiau paties J.Prigožino jaunystė ilgą laiką buvo laikoma paslaptimi.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ką Centrinės Afrikos Respublikoje veikia Rusijos karo samdiniai?
Įžūlios vagystės
J.Prigožinas gimė 1961-ųjų birželio 1-ąją. Įgijo vidurinį išsilavinimą, į partiją nestojo. 1979-ųjų lapkritį J.Prigožinas už vagystę buvo nuteistas 2,5 metų laisvės apribojimo bausme.
Remiantis tuomet galiojusiais Sovietų Sąjungos įstatymais, nuteistąjį už jo bausmę atsakingi valstybiniai organai galėjo išsiųsti dirbti į įvairias šalies vietos. Taip J.Prigožinas atsidūrė Naugarde, įsikūrė Leningrado g. esančiame bendrabutyje.
„Ten visą laiką buvo bendrabutis nuteistiesiems. Tie, kurie ten gyveno, buvo siunčiami dirbti pas „chemikus“ – chemijos pramonės gamyklą. Be bendrabučio ten daugiau nieko nebuvo, jis gyvavo iki dešimtojo dešimtmečio. Dabar tame pastate įsikūrusi mokesčių inspekcija“, – „Rosbalt“ teigė su situacija susipažinęs šaltinis.
Devintojo dešimtmečio pradžioje J.Prigožinas atsidūrė Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge – red.), kur susipažino su vietos gyventoju Aleksejumi Bušmanu. Pastarasis buvo baigęs vos 10 klasių ir niekur nedirbo.
Tačiau per 21-erius gyvenimo metus jau buvo spėjęs susituokti, susilaukti vaiko, gauti teistumą ir išsiskirti su žmona.
Prie A.Bušmano ir J.Prigožino prisijungė anksčiau teista Valentina Makeko ir tuomet nepilnamečiai Vladislavas K. bei Aleksandras E.
1980-ųjų vasarį A.Bušmanas ir J.Prigožinas iš vieno asmens pavogė 177 rublių vertės turto. Tais laikais 177 rublių – šiek tiek daugiau nei vidutinis atlyginimas. Jų grobis buvo įvairus: pavogė vazą, saldaininę, servetėlių dėklą, 6 vyno taures, 6 šampano taures, 6 stiklines degtinei ir du ragus.
Kovo 1-ąją girtas J.Prigožinas išėjo „dirbti“ savarankiškai. Naktį jis įsilaužė į butą, tačiau vagystei sutrukdė jį pamačiusi ir triukšmą sukėlusi kaimynė. Tąkart jam teko pasprukti, tačiau jis savo nešvarių darbelių idėjos neatsisakė.
Kitą naktį J.Prigožinas į pagalbą pasikvietė A.Bušmaną. Tą kartą vagystė buvo įvykdyta, vyrai pasisavino turto už 980 rublių, įskaitant magnetofoną, džinsinę striukę bei moterišką rankinę.
Kovo 14-ąją vagiliauti išėjo trise – prie vyrų prisijungė Valetina Makeko. Jie pasirinko butą, kuriame gyveno Rostovcevų šeima.
A.Rostovceva: „Jauni vaikinai. Na, ko jiems neužteko? Bušmano, kiek pamenu, tėvas – pulkininkas, merginos – inžinierius-chemikas. O Prigožino motina, atrodo, buvo gydytoja.“
„Jauni vaikinai. Na, ko jiems neužteko? Bušmano, kiek pamenu, tėvas – pulkininkas, merginos – inžinierius-chemikas. O Prigožino motina, atrodo, buvo gydytoja“, – prisimena nukentėjusioji Alla Rostovceva.
Tąkart su grobiu itin pasisekė: pavogtų obligacijų, vazų ir kitų daiktų vertė siekė 1 610 rublių. Vagystės ir toliau tęsėsi, vaikinai neketino sustoti, o policijai neužteko įrodymų.
Nusisukusi sėkmė
Galiausiai sėkmė nuo kompanijos nusisuko. Istorijos pabaiga tapo 1980-ųjų kovo 20-osios įvykiai. J.Prigožinas, A.Bušmanas, V.Makeko ir Vladislavas K. restorane šventė vieną iš savo aferų: gėrė konjaką, užsigėrė šampanu.
Svečiams skirstantis, J.Prigožinas rūbinėje pastebėjo anksčiau nematytą merginą, dėvinčią gražų paltą.
„Prigožinas pasiūlė apiplėšti šią merginą. Kaip vėliau nustatyta – Koroliovą“, – rašoma dokumentuose.
Savo nebaudžiamumu įtikėjusi grupė neturėjo baimės. Iš pradžių nukentėjusiąją sekė taksi, vėliau – pėsčiomis.
Teismo dokumentai: „Gatvėje ją pasivijo Makeko ir Prigožinas, paprašė parūkyti. Ji norėjo išsitraukti cigaretes, tačiau Prigožinas netikėtai sugriebė ją už kaklo, ėmė smaugti. Ji pradėjo šauktis pagalbos, tačiau Prigožinas vis stipriau spaudė gerklę. Nuo smaugimo ji prarado sąmonę, o atsigavusi pamatė, kad iš jos pavogė batus ir auskarus.“
„Gatvėje ją pasivijo Makeko ir Prigožinas, paprašė parūkyti. Ji norėjo išsitraukti cigaretes, tačiau Prigožinas netikėtai sugriebė ją už kaklo, ėmė smaugti. Ji pradėjo šauktis pagalbos, tačiau Prigožinas vis stipriau spaudė gerklę. Nuo smaugimo ji prarado sąmonę, o atsigavusi pamatė, kad iš jos pavogė batus ir auskarus“, – rašoma dokumentuose.
„Prigožinas suėmė Koroliovą už kaklo ir vilko gatve. Prigožinas nusviedė Koroliovą ant žolyno. Aš pribėgau ir nuaviau jai batus. Auskarų neėmiau. Tai galėjo padaryti Prigožinas“, – vėliau teisme pasakojo A.Bušmanas.
Pagalbos šauksmą išgirdo tą naktį patruliavę milicininkai. Jie suėmė nepilnametį Vladislavą K., kuris bandė pabėgti iš įvykio vietos. Likusiesiems pasprukti pavyko, tačiau laisvėje jie ilgai neužsibuvo.
Panašu, kad suimtasis greitai įdavė bendrininkus. Į butą, kuriame gyveno J.Prigožinas ir A.Bušmanas, atvykę milicininkai rado iš kelių asmenų pavogtus daiktus, įtariamuosius atpažino nukentėjusiųjų kaimynai.
Verta atkreipti dėmesį į V.Makeko liudijimą teisme. Panašu, kad ji, vedama simpatijos vienam iš trijulės, prisiėmė atsakomybę už vagystę iš Rostovcevų buto – neva vaikinai nusikaltime nedalyvavo.
Vis dėlto teismas nusprendė kitaip: iš tikrųjų V.Makeko nežinojo, kur gyveno Rostovcevai. „Tai žinojo Prigožinas“, – rašoma teismo nutartyje.
Ilgi metai kalėjimo
1981 m. spalio 6 d. Leningrado teisme buvo priimtas sprendimas – J.Prigožinas, V.Makeko ir A.Bušmanas pripažinti kaltais.
J.Prigožinas pripažintas kaltu dėl „vagystės“, „sukčiavimo“, „nepilnamečio asmens įtraukimo į nusikalstamą veiklą“ ir „apiplėšimo“.
Jam skirta 12 metų trukmės laisvos apribojimo bausmė, taip pat pridėta anksčiau ne iki galo atlikta bausmė. Vadinasi, iš viso – 13 metų sustiprinto režimo kalėjimo.
A.Bušmanui skirta 11 metų kalėjimo, V.Makeko – 10. Vladislavas K. buvo nuteistas lygtinai, Aleksandras K. – metams kalėjimo. Iš visų priteistos kompensacijos už materialinę žalą.
J.Prigožinas ir A.Bušmanomas skundė teismo nuosprendį, tačiau nesėkmingai. A.Rostovceva prisimena, kad jos šeimai pavogta nuosavybė taip ir nebuvo grąžinta. Tiesa, dalis žalos buvo atlyginta.
A.Rostovceva: „Prigožinas ir Makeko viską sumokėjo. Visą laiką, kol jie sėdėjo (kalėjime), pinigai kapsėjo kapeika po kapeikos. O iš Bušmano nieko nesulaukėme.“
„Prigožinas ir Makeko viską sumokėjo. Visą laiką, kol jie sėdėjo (kalėjime), pinigai kapsėjo kapeika po kapeikos. O iš Bušmano nieko nesulaukėme“, – teigė A.Rostovceva.
TAIP PAT SKAITYKITE: Buvę Rusijos „trolių fabriko“ darbuotojai: JAV kaltinimai Maskvai vykdžius slaptą kampaniją – pagrįsti
Dešimtajame dešimtmetyje J.Prigožinas išėjo į laisvę ir tapo sėkmingu verslininku, jį ėmė vadinti „prezidento Putino draugu“.
Be to, jam lipdoma ir „Putino virėjo“ etiketė, kadangi J.Prigožinui priklauso bendrovė, tiekusi maistą Kremliuje vykusiems priėmimams.
