Garsias pavardes, kurios mirga ant europietiškų pasų ar leidimų gyventi ES šalyse, skelbia 15min partneriai, žurnalistinių tyrimų centras „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) bei „Transparency International“.
Visus OCCRP partnerių tyrimus apie „auksines vizas“ (anglų k.) rasite specialiame polapyje.
Lietuva, nors neprekiauja pilietybėmis kaip, pvz., Kipras, „auksinių vizų“ problema reiškiasi kitaip – per leidimus gyventi šalyje, kurių gavimui gali pakakti ir menkos investicijos į lietuvišką įmonę. Tokius leidimus pernai prarado du su Vladimiro Putino aplinka artimai susiję asmenys. Be to, nuo 2013 m. į šalį neįleista ar iš jos išprašyta apie 100 asmenų, kurių buvimas Lietuvoje vertintas kaip galima grėsmė valstybės ar visuomenės saugumui. Detalią Lietuvos situacijos analizę skaitykite čia.
O dabar – apie kitas Europos šalis, kurios už didesnius ar mažesnius pinigus įsileidžia nebūtinai švarios reputacijos veikėjus.
Latvija: po Krymo aneksijos padėtis keičiasi
Latvija, kaip ir Lietuva, traukia trečiųjų šalių piliečius, prašančius leidimų gyventi šalyje. Ir dažnai šie prašytojai gundosi ne verslo klimatu ar, juo labiau, paprastu klimatu. Juos labiausiai vilioja galimybė laisvai keliauti po visą ES.
15min partneriai, Latvijos žurnalistinių tyrimų centras „Re:Baltica“, jau anksčiau buvo nustatę, kad tokia galimybe pasinaudojo Arkadijus Rotenbergas – vienas įtakingiausių Rusijos oligarchų ir vienas artimiausių Vladimiro Putino bičiulių. Latvija, kaip bilietu į ES, pasinaudojo ir valstybinių Rusijos kompanijų, susijusių su „Gazprom“, vadovai.
Latvijos migracijos tarnybos pareigūnai šalies parlamente neseniai paliudijo, kad net 70 proc. leidimų prašytojų galvoja ne apie Latviją, o apie atviras ES sienas. O skaičiai iškalbingi.
Latvijoje leidimą gyventi šalyje buvo galima gauti santykinai pigiai. Pirmiausiai – perkant nekilnojamąjį turtą šalyje. Latvijos pareigūnai neslepia, jog tai buvo vienas iš mechanizmų, kuriais šalis bandė privilioti pasiturinčių užsieniečių pinigus, taip amortizuodama finansų krizės padarinius.
Rezultatai iškalbingi. 2010 m., kai pradėtos taikyti tokios priemonės, gautos 289 paraiškos. 2014 m. leidimus gyventi Latvijoje tokiu pagrindu gavo jau beveik 6 tūkst. ne ES šalių gyventojų. Absoliutūs lyderiai – Rusijos piliečiai.
Po Krymo aneksijos Latvija pradėjo daug atidžiau vertinti leidimų prašytojus, išduotų leidimų skaičius per metus smuko beveik šešis kartus: iki 1,1 tūkst.
Kaip ir Lietuva, Latvija atmeta didelį kiekį paraiškų. Šalies kaimynės pareigūnai atvirai sako, kad daug prašytojų gali būti susiję su priešiškų šalių žvalgybomis.
„60-70 proc. visų atmestų prašymų atmesta dėl šnipinėjimo rizikos. (...) Įsileisti šiuos žmones ir bandyti juos pričiupti – tai būtų absurdiška“, – pernai gruodį Latvijos parlamente sakė šalies saugumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Ints Ulmanis.
Pasak jo, antra dažniausia paraiškų atmetimo priežastis – užsieniečių negebėjimas įrodyti, jog į Latviją jie atvyksta su teisėtai uždirbtais pinigais. Latvijos pareigūnai pripažįsta, jog per pastaruosius trejus metus buvo tiriami mažiausiai trys galimo pinigų plovimo atvejai, susiję su leidimų gyventi šalyje savininkais.
Diktatoriaus giminaitį rėmė įtakingi politikai
Austrija. OCCRP partnerių tyrimas parodė, kad šalies pilietybę gauti bandė Rami Makhloufas, Sirijos prezidento Basharo al Assado pusbrolis. Pilietybės jis prašėsi 2009 m., būdamas JAV sankcijų sąrašuose.
Prašydamas Austrijos pilietybės, diktatoriaus giminaitis pateikė įtakingų Austrijos politikų rekomendacijas. Tarp jų – ir šiltų atsiliepimų kupiną dokumentą su buvusio vidaus reikalų ministro Karlo Blechos autografu.
R.Makhloufas laikomas vienu turtingiausių Sirijos verslininkų. Turtų kilmė siejama su jo ir Basharo al Assado giminyste. Pinigų nestokojantis veikėjas – stambus investuotojas Austrijoje. OCCRP partnerių gauti dokumentai rodo, jog prašydamas pilietybės jis šalyje jau buvo investavęs apie 20 mln. eurų ir žadėjo investuoti dar 10 milijonų.
OCCRP partnerių duomenimis, R.Makhloufo bandymas baigėsi nesėkme. Vėliau jis gavo Kipro pasą, bet netruko jį prarasti – pilietybė atimta netrukus po pilietinio karo Sirijoje pradžios.
Rusijos elitui ir V.Janukovyčiaus žmonėms – atviros durys
Geriau Austrijoje sekėsi Rusijos elitui. OCCRP partnerių surinktais duomenimis, pilietybę gavo kadenciją baigusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino dukra Tatjana Jumaševa su šeima. T.Jumaševos vyras Valentinas Jumaševas – Rusijos milijardieriaus Olego Deripaskos uošvis. Kaip jau skelbėme, pats O.Deripaska neseniai apsirūpino Kipro piliečio pasu, nors prieš tai turėjo nemažai problemų mėgindamas patekti, pvz., į Jungtines Valstijas.
Austrijoje gyvena ir buvusio Ukrainos premjero Mykolos Azarovo šeima. M.Azarovas politinę karjerą baigė kartu su Maidano revoliucija, nuvertusia Viktoro Janukovyčiaus režimą.
M.Azarovas Ukrainoje yra ieškomas asmuo. Tokį pat statusą turi ir Jurijus Ivaniuščenka, buvęs įtakingas V.Janukovyčiaus partijos politikas, dabar besimėgaujantis galimybe gyventi Monte Karle.
Maltoje – maskuojamas Rusijos turtuolių antplūdis
Rusijos milijardieriai gali pasigirti ir Maltos pilietybe. Arkadijus Voložas, Borisas Mintsas ir Aleksandras Nesis – trys pavardės iš JAV neseniai skelbto sąrašo, kuriame įvardijami su V.Putino režimu susiję oligarchai. Ir visos trys pavardės mirga ant Maltos pasų.
Kaip ir Kipras, Malta pilietybę „parduoda“ už investicijas į šalies ekonomiką. Skaičiuojama, jog keletą metų vykdomos „auksinių vizų“ programos indėlis į Maltos ekonomiką sudaro jau 850 mln. eurų. Mechanizmas gana sudėtingas, bet patrauklus turtuoliams.
Pretendentai įgyti Maltos pasą turi sumokėti 650 tūkst. eurų už patį paraiškos pateikimą. Dar po 25 tūkst. eurų – už sutuoktinius ir nepilnamečius vaikus. Pilnamečių vaikų ar vyresnių nei 55 metai artimųjų virsmas Maltos piliečiais kainuoja brangiau – 50 tūkst. eurų. Be to, pasų prašytojams galioja prievolė investuoti 150 tūkst. eurų į vyriausybės vertybinius popierius ir nusipirkti nekilnojamojo turto už 350 tūkst. eurų arba išsinuomoti turto ne trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui, kasmet mokant ne mažiau 16 tūkst. eurų.
Šiame versle Maltos vyriausybė gyvena simbiozėje su „Henley & Partners“ – britų teisininkų įmone, kurios viena iš specializacijų yra užsienio pilietybių parūpinimas pasiturintiems klientams. „Henley“ gauna komisinius nuo „auksinių vizų“ savininkų perkamų obligacijų. Ši kompanija taip pat turi nekilnojamojo turto įmonę Maltoje, kuri turtingiems klientams gali ir parduoti, ir išnuomoti Maltos reikalaujamą turtą.
Beje, informaciją apie „auksinių vizų“ savininkus Malta laiko po devyniais užraktais. Oficiali Europos Parlamento delegacija kreipėsi į šalies vyriausybę prašydama pateikti duomenis apie šalis, iš kurių atvyksta naujieji salos piliečiai. Malta šios informacijos vis dar nepateikė: apsiribojama abstrakčiu apibendrinimu, kad 45 proc. pastaruoju metu teiktų paraiškų buvo „iš Europos“. Bet šalyje jau veikia, pavyzdžiui, konkrečiai rusams skirtas prekybos centras.
