Oficiali statistika rodo, kad 2016 m. Australijoje buvo beveik 45 mln. šių gyvūnų – t.y. beveik dvigubai daugiau nei žmonių.
Dar 2010 m. jų skaičius siekė tik 27 mln. Staigus populiacijos augimas aiškinamas pastaraisiais metais buvusiu gausiu lietumi, dėl kurio kengūroms atsirado daugiau maisto.
Tačiau dabar baiminamasi, kad milijonai jų nustips iš bado, jeigu dėl sausos vasaros kils sausra.
Australijoje egzistuoja griežtos taisyklės, kaip humaniškai galima sumedžioti gyvūnus. Kiekviena valstija turi kvotas, kiek galima išduoti komercinių licencijų.
Vietos žiniasklaida skelbia, kad daug licencijų yra neišnaudotos – nedaug yra norinčių užsiimti šiuo verslu, nes kengūrų mėsos paklausa yra maža, o kainos – nedidelės.
Kasmet dėl to kyla diskusijų – kai kurie teigia, kad nėra jokių įrodymų, jog kengūrų skaičiaus sumažinimas padeda aplinkai.
Paprastai panaudojami sumedžiotų gyvūnų kailis ir oda, o mėsa dažniausiai būna tiesiog išmetama, nes jos paklausa yra itin maža.
Kadangi kengūra yra Australijos nacionalinis gyvūnas, jos valgymas yra stigmatizuotas. Kai kurie mano, kad tai tik turistams skirta mėsa.
Raginantieji valgyti daugiau kengūrienos atkreipia dėmesį, kad šioje mėsoje yra mažai riebalų, o kadangi kengūros išskiria mažiau metano nei ūkiuose auginami gyvuliai, jos yra nekenksmingos aplinkai.
Profesorius Davidas Patonas ABC teigė, kad žmonės turi paremti kengūrų medžioklę tam, kad apsaugotų kitas šalies ekologinės sistemos dalis.
„Tai ne kengūrų kaltė, kad jų yra per daug. Tiesiog tikriausiai mes pernelyg nenoriai su tuo tvarkomės – nepašaliname jų iš sistemos anksčiau tam, kad užkirstumėme kelią jų padaromai žalai“, – aiškino jis.
„Jeigu mes medžiosime kengūras, tai darysime humaniškai, tačiau turbūt mums reikėtų pagalvoti ir apie tai, kaip mes galėtume panaudoti šiuos sumedžiotus gyvūnus“, – sakė jis.