Aborigenai ir Toreso sąsiaurio saliečiai čia gyveno dešimtis tūkstančių metų iki britų kolonizacijos ir dabar sudaro maždaug 3 proc. šalies gyventojų, bet kol kas išlieka mažiausiai galimybių turinčia bendruomene.
Kampanija už jų įrašymą į konstituciją išprovokavo aktyvius debatus Kanberoje.
Tačiau praėjusią savaitę dešiniosios pakraipos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas sutiko dirbti su opozicine Leiboristų partija ir sudarė sąlygas autochtonų reikalų ministrui Kennethui Wyattui pažadėti konstitucinį referendumą šiuo klausimu per trejus metus, kol nesibaigė dabartinė parlamento kadencija.
Sakydamas kalbą Kanberoje K.Wyattas pripažino, kad šalyje „yra įvairių nuomonių“ dėl pirmųjų Australijos žmonių konstitucinio pripažinimo.
Jis sakė, jog pasirengęs išklausyti visų politinių pažiūrų, visų bendruomenės atstovų nuomones ir „pasiekti tašką, kur jie gali sutarti“.
K.Wyattas, kuris gegužės mėnesį tapo pirmuoju aborigenų kilmės australu, paskirtu į autochtonų reikalų ministro postą, sakė, kad klausimas, kuris bus pateiktas australams per referendumą, turi būti atidžiai suformuluotas.
Australijoje balsavimas konstituciniuose referendumuose yra privalomas. Nuo 1901 metų buvo priimtos tik aštuonios iš 44 pasiūlytų konstitucijos pataisų.
„Visi žinome, kaip sunku referendumu pasiekti pokytį Australijoje bet kokiu klausimu“, – nacionaliniam transliuotojui ABC sakė opozicijos šešėlinė čiabuvių reikalų ministrė Linda Burney, kuri taip pat yra aborigenų kilmės.
L.Burney, kurios Leiboristų partija remia referendumą, sakė, jog tikisi „gan bjaurios“ pakeitimų priešininkų kampanijos, bet mano, kad „Australijos visuomenė daugiausia yra pasirengusi konstitucinei reformai“.
Reformos šalininkai sako, kad ji padės panaikinti aborigenų ir Toreso sąsiaurio saliečių diskriminaciją, sukurdama platesnį nacionalinį identitetą.
Vyriausybės pastangos gerinti rezultatus aborigenų sveikatos apsaugos ir švietimo srityse nuolat neduodavo pageidaujamų rezultatų.
