Pasak tarnybų, į raginimus evakuotis atsižvelgė „nemaža dalis“ iš 30 tūkst. turistų, besilankančių vaizdingame žemyno pietrytiniame pakraštyje.
Rytų Gipslande kaimiškose vietovėse liepsnoja keliolika gaisrų. Kai kurie jų buvo tokie smarkūs, kad šimtai ugniagesių buvo atitraukti toliau nuo ugnies fronto, besitęsiančio maždaug 1 000 kilometrų.
Anot Gipslando priešgaisrinės tarnybos kontrolieriaus Beno Rankino, buvo padaryta išvada, kad gaisrininkams būtų „nesaugu“ likti krūmynais apaugusiuose rajonuose.
Tokia padėtis, pablogėjusi dėl užsitęsusios sausros ir klimato kaitos padarinių, yra vėliausia iš daugybės krizių, kilusių per šios vasaros gaisrų sezoną Australijoje.
Šalyje žuvo jau dešimt žmonių, buvo sunaikinta per 1 000 namų ir išdegė iš viso daugiau kaip 3 mln. hektarų – didesnis nei Belgijos dydžio plotas.
Penktadienį pablogėjo sąlygos dėl smarkaus vėjo ir visoje šalyje sparčiai kilusios temperatūros: visuose regionuose, įskaitant paprastai švelnaus klimato Tasmanijos salą, ji siekė mažiausiai 40 laipsnių Celsijaus, o Vakarų Australijoje – net 47 laipsnius.
Padėtis yra „labai sunki“, nurodė B. Rankinas, pridurdamas, kad vėliau pirmadienį sąlygos dar pablogės, bet naktį temperatūra turėtų reikšmingai sumažėti.
„Per vėlu išvykti“
Tarnybos perspėjo turistus, besimėgaujančius vasaros atostogomis Australijos Rytų Gipslande, kad gaisrai artimiausiu metu gali atkirsti paskutinį vis dar atidarytą kelią.
Viktorijos ekstremalių padėčių valdymo tarnybos komisaras Andrew'as Crispas nurodė, jog rajone tebesantiems gyventojams ir poilsiautojams iškilęs pavojus įstrigti, nes dabar yra „per vėlu išvykti“. Jo agentūra savo ruožtu įspėjo, kad „neįmanoma“ suteikti pagalbos visiems tame rajone besilankantiems turistams.
Kaimyninę Pietų Australiją taip pat apėmę „katastrofiški“ gaisrai.
Vietos priešgaisrinės tarnybos pareigūnas Brentonas Edenas pabrėžė, kad pirmadienis bus „labai pavojinga“ diena valstijoje esantiems žmonėms. Jis pridūrė, jog „sausos“ audros, per kurias griaudi perkūnija, bet nelyja, jau sukėlė kelis gaisrus, įskaitant gaisrą Kengūrų saloje, dėl kurio paskelbtas ekstremalaus lygio pavojus.
„Vėjas gūsingas, ir, deja, virš Pietų Australijos greitai slinks būtent sausos perkūnijos frontas“, – sakė jis nacionaliniam transliuotojui ABC.
Prognozuojama, kad sąlygos blogės ir labiausiai nukentėjusiame Naujajame Pietų Velse, kur pirmadienio rytą siautėjo 100 gaisrų, įskaitant daugiau kaip 40 neizoliuotų.
Sidnėjus ir kiti didmiesčiai ištisas savaites buvo apgaubti nuodingos krūmynų gaisrų dūmų miglos, todėl vaikai buvo priversti likti namuose, o profesionalias sporto varžybas teko atšaukti.
Be to, Kanberoje buvo atšauktas Naujųjų metų išvakarių fejerverkų šou dėl draudimo naudoti bet kokią atvirą ugnį Australijos sostinės teritorijoje. Šiuo pavyzdžiu pasekė keli regiono miestai.
Peticija atšaukti garsiuosius Sidnėjaus Naujųjų metų fejerverkus ir panaudoti pinigus kovai su miestą apsupusiais gaisrais surinko 270 tūkst. parašų, tačiau pareigūnai patvirtino, kad renginys vis tiek įvyks.
Šiemet Sidnėjus išleido fejerverkams 6,5 mln. Australijos dolerių (4 mln. eurų); „Change.org“ peticijoje teigiama, kad šios lėšos geriau būtų panaudotos finansuojant savanorius ugniagesius ir ūkininkus, nukentėjusiesiems nuo smarkios sausros.
Krizė sutelkė dėmesį į klimato kaitą, dėl kurios, pasak mokslininkų, gaisrų sezonas tapo ilgesnis ir intensyvesnis. Be to, Australijos miestų gatvėse įsiplieskė protestai, per kuriuos buvo raginama nedelsiant imtis veiksmų visuotiniam atšilimui pažaboti.
Nors konservatorius ministras pirmininkas Scottas Morrisonas pavėluotai pripažino ryšį tarp gaisrų ir klimato kaitos, jis ir toliau tvirtai remia Australijos pelningą anglies kasybos pramonę ir atsisako imtis tolesnių priemonių atmosferos taršai šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sumažinti.
