Tokiu būdu Austrija pasekė Vengrijos, kuri taip pat siekia išvengti šio susitarimo, pavyzdžiu.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas vadovauja koalicinei vyriausybei, kurią praėjusį gruodį sudarė jo centro dešinioji Liaudies partija su nacionalistine prieš imigraciją pasisakančia Laisvės partija. Šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujanti Austrija pavertė migrantų srauto sustabdymą vienu Bendrijos prioritetų.
Teisiškai neįpareigojanti Pasaulinė saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutartis (Global Compact for Safe, Orderly and Regular Migration) buvo paruošta liepos mėnesį, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms. Oficialiai ji turėtų būti patvirtinta gruodžio 11–12 dienomis Marakeše.
S.Kurzas ir vicekancleris Heinzas-Christianas Strache pareiškė, kad Austrija nepasirašys šio dokumento ir nesiųs į Maroko sostinę savo atstovo . Kaip vieną iš tokio savo sprendimo priežasčių jie įvardino būgštavimus, kad sutartis gali sumažinti takoskyrą tarp legalios ir neteisėtos migracijos.
„Yra keletas punktų, kuriuos vertiname kritiškai, ir baiminamės dėl pavojaus mūsų nacionaliniam suverenitetui“, – pareiškė S.Kurzas, cituojamas naujienų agentūros „Austria Press Agency“.
„Migracija nėra ir negali tapti žmogaus teise, – pridūrė Laisvės partijos lyderis H.-Ch.Strache. – Negali būti, kad kas nors gautų migracijos teisę dėl klimato ar skurdo.“
2016 metų rugsėjo mėnesį visos 193 Jungtinių Tautų narės, įskaitant prezidento Baracko Obamos vadovaujamas Jungtines Valstijas, priėmė deklaraciją, kurioje sakoma, kad nė viena valstybė negali susitvarkyti su tarptautine migracija savarankiškai. Jos susitarė pradėti procesą, kurį vainikuotų pasaulinės sutarties pasirašymas 2018 metais.
Tačiau praėjusį gruodį Jungtinės Valstijos paskelbė, kad nutraukia dalyvavimą derybose dėl šios sutarties, pareiškusios, kad daugybė joje numatytų nuostatų „neatitinka JAV imigracijos ir pabėgėlių politikos“, kurios laikosi prezidento Donaldo Trumpo administracija.
Liepos mėnesį Vengrija taip pat pranešė apie savo pasitraukimą iš šio proceso.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto sakė, kad ši sutartis prieštarauja jo šalies interesams. Nors ja siekiama keleto gerų tikslų, pavyzdžiui, kovoti su žmonių kontrabanda, tačiau bendrai migracija sutartyje yra apibrėžiama kaip nesustabdomas ir teigiamas reiškinys, kurį neva reikia palaikyti, pridūrė jis.
Sutartimi iš viso siekiama 23 tikslų, turinčių padėti suvaldyti migraciją stiprinant šalių bendradarbiavimą. Joje numatyta visa virtinė priemonių šiems tikslams pasiekti – nuo techninių, tokių kaip galimybė perkelti migrantų darbo užmokestį, iki sulaikomų migrantų skaičiaus mažinimo.
Austrijos vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis sukritikavo, jo žodžiais, tokį „beveik neatsakingą ir naivų migraciją palaikantį toną“.
Ministro teigimu, lieka „paprasčiausiai neaišku, ar šis paktas, jeigu prie jo prisijungsime, kaip nors ir kada nors nepadarys įtakos mūsų teisės aktų visumai aplinkiniais keliais“.
Tačiau Austrijos opozicija sukritikavo tokį vyriausybės sprendimą.
Briuselyje Europos Komisijos atstovė spaudai Natasha Bertaud pareiškė apgailestaujanti dėl tokio Austrijos sprendimo ir sakė iš Vienos lauksianti daugiau paaiškinimų.
„Liekame įsitikinę, kad migracija yra pasaulinis iššūkis, todėl rezultatų duos tik pasauliniai sprendiniai ir pasaulinis pasidalijimas atsakomybe“, – sakė ji per spaudos konferenciją.
Tuo metu didelę įtaką ES turinti Vokietija patvirtino, kad palaiko šį paktą. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Raineris Breulis šią sutartį pavadino „būtina ir svarbia“.
