Austrija keičia taktiką dėl Didžiojo penktadienio

Austrijos vyriausybė antradienį dar kartą pakeitė taktiką ginčijamu Didžiojo penktadienio šventinės dienos klausimu, atšaukdama praėjusią savaitę priimtą sprendimą.
Vienos panorama
Vienos panorama / „Scanpix“ nuotr.

Iš pradžių vyriausybė sakė, jog vykdant Europos Teisingumo Teismo sprendimą, kad siūlyti šventinę dieną tik tam tikrų krikščioniškų Bažnyčių nariams yra diskriminacija, ateityje visi galės tą dieną iš darbo išeiti 14 valandą.

Tačiau toks sprendimas sukėlė kone visuotinį susierzinimą ir antradienį vyriausybė paskelbė, kad nuo šiol tie, kas nori laisvos dienos Didįjį penktadienį, turės prašyti jos kaip „asmeninių atostogų“.

Liuteronų vyskupas Michaelis Buenkeris naująjį planą pavadino „pozityviu sprendimu“, bet sakė, kad esama „karčios gaidelės“ – taip jis apibūdino faktą, kad ši nedarbo diena turės būti paimta iš atskirų darbuotojų atostogų normos.

Pagal ankstesnius planus Liuteronų Bažnyčios ir kai kurių kitų Bažnyčių nariams visas Didysis penktadienis būtų buvęs nedarbo diena.

Profesinių sąjungų atstovai smerkė vyriausybės pozicijos pakeitimą. „Darbuotojų rūmai“ (AK) pavadino tai „antausiu darbuotojams“.

„Tai vienašalis sprendimas, ginantis tik verslą ir parodantis pagarbos darbuotojams trūkumą“, – sakoma AK prezidentės Renate Anderl pareiškime.

Praėjusį mėnesį Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Austrija neteisingai pasielgė paskelbusi Didįjį penktadienį valstybine švente tik tam tikrų krikščioniškų Bažnyčių nariams.

Didysis penktadienis yra viena iš svarbiausių dienų krikščionių kalendoriuje, kurias vainikuoja Velykų sekmadienis – diena, žyminti Kristaus prisikėlimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis