Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Austrija sako nedrausianti Rusijos delegacijai dalyvauti ESBO susitikime Vienoje

Nepaisant sankcijų ir planuojamo Kyjivo boikoto, Rusijos parlamento nariai ketvirtadienį pirmą kartą nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vyks į tarptautinį susitikimą Austrijoje.
ESBO atstovų spaudos konferencija
ESBO atstovų spaudos konferencija / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Europos Sąjungos narė Austrija pareiškė, kad nedraus Rusijos delegacijai dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime Vienoje, remdamasi savo, kaip ESBO būstinės šeimininkės, teisine pareiga.

Tačiau Ukraina ir Lietuva pareiškė, kad boikotuos susitikimą dėl to, kad jame dalyvaus rusų delegacija, vadovaujama Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininko pavaduotojo Piotro Tolstojaus, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos.

„Jiems (rusams) neįdomi diskusija, dialogas. Jie atvyksta tik dėl propagandos“, – trečiadienį Vienoje žurnalistams sakė Ukrainos delegacijos vadovas Mykyta Poturajevas.

„Nepriimtina, kad bendruose susitikimuose dalyvauja žmonės, kurie yra atsakingi ir balsavo už šį karą“, – pridūrė jis.

Vasario pradžioje Austrijos vyriausybei išsiųstame laiške prieš Rusijos parlamentarų dalyvavimą protestavo ir 19 kitų šalių.

„Nepasisekė su data“

Tai pirmas kartas, kai P.Tolstojus ir kitas juodajame sąraše esantis rusų parlamentaras oficialiai keliaus į ES šalį nuo tada, kai 2022 metų vasario 24-ąją Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Jungtinė Karalystė ir Lenkija pernai atsisakė išduoti vizas rusams, dalyvavusiems jų rengtuose ESBO susitikimuose, tačiau Austrija, kaip ESBO būstinės šeimininkė, pareiškė, kad „pagal tarptautinę teisę privalo leisti įvažiuoti delegatams“.

„Labai nepasisekė su data, – prieš invazijos metines interviu transliuotojui ORF pripažino užsienio reikalų ministras Alexander'as Schallenbergas.

„Tačiau tuo pat metu neturime pamiršti, kad mums reikia platformų. ESBO niekada nebuvo bendraminčių organizacija“, – pridūrė jis.

ESBO buvo įkurta 1957 metais, siekiant skatinti Vakarų ir Rytų blokų santykius, o tarp dabartinių 57 jos narių yra NATO šalių ir Maskvos sąjungininkių.

Kaip kariniu požiūriu neutrali šalis, kuri nėra NATO narė, Austrija vis dėlto yra griežtai pasmerkusi invaziją.

Nors ji nėra teikusi ginklų Kyjivui, tačiau yra siuntusi humanitarinę pagalbą Ukrainai ir priėmusi dešimtis tūkstančių pabėgėlių.

Kancleris Karlas Nehammeris yra vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, kurie po invazijos susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir sakė, kad nori siekti konflikto pabaigos.

Tačiau šio mėnesio pradžioje Vienos santykiai su Maskva dar labiau pašlijo, kai Austrija išsiuntė keturis Rusijos diplomatus, įskaitant du akredituotus Jungtinėse Tautose Vienoje, teigdama, kad jie elgėsi „nesuderinamai su savo diplomatiniu statusu“.

Maskva atsakydama į tai išsiuntė keturis Austrijos diplomatus ir pareiškė, kad Vienos veiksmai „daro didelę žalą dvišaliams santykiams, kurie ir taip išgyvena krizę“.

Insbruko universiteto tarptautinių santykių profesorius Gerhardas Mangottas sakė, kad Austrijos vyriausybė per pastaruosius metus pakeitė kursą.

„Iš tikrųjų Austrija labai aiškiai nutraukė santykius su Maskva prasidėjus karui, – teigė G.Mangottas. – Prieš tai buvo vykdoma labai draugiška politika.“

Šoko su V.Putinu

Austrijos ryšiai su Rusija praeityje ne kartą buvo sulaukę žiniasklaidos dėmesio, pavyzdžiui, kai 2018 metais buvusi užsienio reikalų ministrė pakvietė V.Putiną į savo vestuves ir šoko su juo.

Nuo karo pradžios Austrijos įmonės taip pat buvo tikrinamos dėl jų ryšių su Rusija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė tolesnę banko „Raiffeisen“ veiklą Rusijoje.

Austrijos naftos ir dujų milžinė OMV pareiškė, kad daugiau neinvestuos Rusijoje, ir pridūrė, kad tai „nebebus pagrindinis mūsų regionas“.

Austrijos ir Rusijos ryšiai dėl dujų tęsiasi jau kelis dešimtmečius: 1968 metais Sovietų Sąjunga pasirašė sutartį su Austrija, ir ji tapo pirmąja Vakarų šalimi, gavusia rusiškų dujų.

Austrijos dujų pramonės ekspertai tvirtina, kad rusiškos dujos ir toliau bus labai svarbios šaliai, kuri iki karo apie 80 proc. jų importuodavo iš Rusijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?