Pilku kostiumu vilkintis J.Fritzlis, kuris taip pat kaltinamas vieno naujagimio nužudymu, į teismo salę įėjo slėpdamas veidą – jį dangstė mėlynu segtuvu.
J.Fritzlis nepanoro atsakyti į teismo salėje susirinkusių žurnalistų klausimus.
Savaitės trukmės teismo procesas vyksta regiono sostinės Sankt Pelteno teismo rūmuose. Sankt Peltenas yra į vakarus nuo Vietos ir 60 km nuo Amšteteno, kur J.Fritzlis kalino savo dukrą Elisabeth, kuri nuo jo pagimdė septynis vaikus.
73 metų J.Fritzlis buvo areštuotas pernai balandį. Jis kaltinamas žaginimu, kraujomaiša, prievarta, neteisėtu laisvės atėmimu, pavergimu ir naujagimio nužudymu.
Vienas Elisabeth vaikas mirė tik gimęs ir kaltintojai kaltina atsakovą žmogžudyste, tvirtindami, kad jei jis būtų siekęs medikų pagalbos, kūdikis galbūt būtų išgyvenęs.
Kaltinamajam gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Nuosprendis turėtų būti paskelbtas penktadienį.
J.Fritzlis jau proceso pradžioje prisipažino esąs kaltas dėl žaginimų, kraujomaišos ir neteisėto laisvės atėmimo, tačiau atsisakė pripažinti kaltę dėl naujagimio nužudymo ir pavergimo. Kaip pažymi AP, už kraujomaišą Austrijoje galima sulaukti daugiausia vienų metų įkalinimo bausmės.
Fritzlis skundėsi teismui išgyvenęs „labai sunkią vaikystę“
Austrijos pilietis Josefas Fritzlis, kuris 24 metus rūsyje kalino ir žagino dukterį, pirmadienį sakė teismui sakė vaikystėje taip pat patyręs daug prievartos.
„Mano vaikystė buvo labai sunki“, – drebančiu balsu sakė J.Fritzlis.
„Motina manęs nenorėjo. Ji mane pagimdė būdama 42 metų, 73 metų buvęs elektrikas aiškino trims jo bylą nagrinėjantiems teisėjams ir aštuoniems prisiekusiesiems. – Tiesiog ji nenorėjo vaiko ir atitinkamai su manimi elgėsi. Aš buvau mušamas“.
Kaltinamasis pasakojo, kad būdamas 12 metų jis aiškiai pareiškė savo motinai, jog nebesileis mušamas ir ginsis, jeigu prireiks.
„Nuo to laiko ji mane laikė įsikūnijusiu Šėtonu“, – pridūrė J.Fritzlis.
Pasak vyro, jo santykiai su motina niekada nebuvo artimi, nors abu gyveno tame pačiame name iki pat jos mirties 1980 metais.
Motina niekada nebuvo jam švelni, o tėvas aplankydavo „retai ir nereguliariai“.
J.Fritzlis aiškino, kad jo motinos šaltumą nulėmė jos pačios vaikystė.
„Jos gyvenimas irgi nebuvo geriausias, – sakė jis. – Ji užaugo ūkyje ir turėjo dirbti nuo aštuonerių metų amžiaus“.