73 metų A.van der Bellenas per gegužę vykusių Austrijos prezidento rinkimų antrąjį turą nedideliu skirtumu nugalėjo griežtai prieš imigrantus nusistačiusios Laisvės partijos (FPÖ) kandidatą Norbertą Hoferį, bet tąsyk rezultatai buvo atšaukti dėl balsų skaičiavimo pažeidimų.
Vėliau vyriausybei teko atidėti spalį planuotus pakartotinius rinkimus, kai paaiškėjo, kad balsavimui paštu skirti vokai tinkamai neužsiklijuoja dėl prastų klijų ir gali būti nesunkiai atidaryti.
A.van der Bellenas galiausiai laimėjo rinkimus gruodžio 4 dieną ir užėmė reprezentacinį, bet itin trokštamą prezidento postą.
Jeigu rinkimus būtų laimėjęs 45 metų N.Hoferis, jis būtų tapęs pirmuoju kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentu Europos Sąjungoje. Be to, šis politikas neslepia simpatijų kitiems savo bendraminčiams Europos politikams bei naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Žaliųjų remiamo nepriklausomo kandidato profesoriaus A.van der Belleno pergalę su palengvėjimu įvertino centro politikai Austrijoje ir visame žemyne.
Tačiau Austrijos kanclerio Christiano Kerno „didžioji koalicija“, kurią sudaro centro kairioji Socialdemokratų partija (SPÖ) ir centro dešiniųjų Austrijos liaudies partija (ÖVP), vis dar patiria didžiulį spaudimą.
Šalyje padaugėjo spėliojimų, kad koalicija gali iširti ir bus paskelbti pirmalaikiai rinkimai, nes nacionalinėse apklausose pirmauja FPÖ, o koalicijos, turinčios valdyti šalį iki 2018-ųjų pabaigos, viduje šią savaitę tęsėsi viešos rietenos.
„Pažadu ištikimai laikytis konstitucijos ir visų respublikos įstatymų bei vykdyti savo pareigas pagal savo žinias ir sąžinę“, – sakė A.van der Bellenas per ceremoniją parlamente.
