Austrijos teismas nuteisė 2 džihadistų šaulio bendrininkus kalėti iki gyvos galvos

Kujtimas Fejzulai, simpatizavęs grupuotei „Islamo valstybė“ (IS), 2020-ųjų lapkričio 2-ąją pradėjo šaudyti Vienos centre. Jis nužudė keturis ir sužeidė 23 žmones, kol galiausiai buvo nušautas policijos.

Po dvejų metų šeši kaltinamieji – keturi austrai, čečėnas ir kosovietis – stojo prieš teismą už tai, kad padėjo K.Fejzulai šiam šaudymui pasirengti, nors tiesiogiai jame ir nedalyvavo.

Prisiekusieji tarėsi keliolika valandų, o apie vidurnaktį pirmininkaujantis teisėjas paskelbė nuosprendžius.

Vienas vyras buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už „prisidėjimą prie nužudymo“, o kitam skirta tokia pati bausmė už dalyvavimą teroristiniuose nusikaltimuose, susijusiuose su nužudymu – pagrindiniu kaltinimu šiame teismo procese.

Kitiems dviem vyrams, kuriems buvo pareikšti pagrindiniai kaltinimai, skirtos atitinkamai 19 ir 20 metų įkalinimo bausmės. Dar du grupės nariai buvo išteisinti.

Tačiau jie buvo pripažinti kaltais dėl narystės teroristinėje organizacijoje ir nuteisti lygtine dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Kad išgirstų nuosprendžius, vyrai, lydimi ginkluotų sargybinių, buvo įvesti į perpildytą teismo salę, kurioje buvo užtikrintas griežtas saugumas. Į ją buvo uždrausta įeiti su fotoaparatais.

Išgirdę nuosprendžius, jie išliko ramūs.

Viso teismo proceso metu kaltinamųjų advokatai tvirtino, jog jų klientai beveik nepažinojo K.Fejzulai ir nenumanė, ką jis ketino daryti. Anot jų, įrodymai yra netiesioginiai, neįtikinami arba jų visai trūksta.

Prokuratūra reikalavo visiems kaltinamiesiems skirti maksimalias bausmes, teigdama, kad įrodymai nedviprasmiškai ir labai aiškiai atskleidžia vyrų dalyvavimą, ir pridūrė, kad „tokie klastingi išpuoliai prieš mūsų vertybes ir demokratiją“ pateisina tokias bausmes.

Įtariama, kad su kai kurių kaltinamųjų pagalba šaulys – Austrijos pilietis, kurio tėvai kilę iš Šiaurės Makedonijos, – galėjo įsigyti išpuoliui reikalingų ginklų ir šaudmenų, o kiti teikė logistinę pagalbą arba skatino K.Fejzulai.

Pastarasis 2019 metais buvo nuteistas 22 mėnesių laisvės atėmimo bausme už bandymą prisijungti prie IS Sirijoje. Vėliau jis buvo suimtas Turkijoje ir išduotas Austrijai.

Po daugiausiai aukų per pastaruosius dešimtmečius pareikalavusių šaudynių šioje Europos Sąjungos narėje Austrijos vyriausybė ir jos žvalgybos tarnyba buvo apkaltintos nesugebėjusios stebėti islamistų judėjimo šalyje.

Dėl to 2021 metais Austrija priėmė smarkiai kritikuojamą antiteroristinį įstatymą, leidžiantį sustiprinti sekimą.