Jo tyrimo išvadose siūloma stiprinti kovą su melagienomis, griežčiau reguliuoti jas skleidžiančias interneto platformas ir socialinius tinklus, apsunkinti buvusių aukšto rango Europos politikų įdarbinimą trečiųjų šalių įmonėse ir pan.
EP specialusis komitetas dėl užsienio subjektų kišimosi į demokratinius procesus Europos Sąjungoje (ES), įskaitant dezinformaciją (sutrumpintai vadinamas INGE) savo išvadas paskelbė po ilgiau nei pusantrų metų trukusio darbo. Dėl dokumento, kurį galima rasti čia, bus balsuojama trečiadienį.
Artimi ryšiai su partijomis
Komitetas ištyrė užsienio šalių įtaką įvairioms sritims: nuo politinių partijų ir rinkimų iki žiniasklaidos. „Tvirti įrodymai liudija, kad veikėjai iš užsienio aktyviai kišosi per slaptą finansavimą į ES ir jos valstybių narių demokratinį funkcionavimą, ypač rinkimų bei referendumų metu“, – teigiama ataskaitoje.
Anot komiteto, Rusija, Kinija ir kai kurie kiti autoritariniai režimai „įliejo“ daugiau nei 300 mln. JAV dolerių (275 mln. eurų) į 33 valstybes, kad įsikištų į jose vykstančius demokratinius procesus. Pusė atvejų esą buvo susiję su Rusijos veiksmais Europoje.
Kiti subjektai, pavyzdžiui, Iranas, Venesuela, taip pat buvo įsitraukę į slaptą finansavimą nuo Vidurio Rytų iki JAV. Ši tendencija esą akivaizdžiai stiprėja.
Veikėjai iš užsienio aktyviai kišosi per slaptą finansavimą į ES ir jos valstybių narių demokratinį funkcionavimą, ypač rinkimų bei referendumų metu.
Turimi duomenys rodo, kad iš užsienio finansuojamos ekstremistinės, populistinės, antieuropietiškos ir kitos partijos, judėjimai bei pavieniai asmenys, taip siekiant pagilinti socialinį susiskaldymą, sumenkinti ES ir nacionalinės valdžios autoritetą.
Rusija esą ieško kontaktų su partijomis, judėjimais ir asmenimis, norėdama išnaudoti veikėjus ES institucijų viduje savo pozicijoms ir statytinių vyriausybėms įteisinti, sankcijoms bei tarptautinės izoliacijos pasekmėms sušvelninti.
Ataskaitoje priminta, kad tokios partijos, kaip Austrijos „Freiheitliche Partei Österreichs“, Prancūzijos „Rassemblement National“ ir Italijos „Lega Nord“ pasirašė su Rusijos prezidento Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“ bendradarbiavimo susitarimus.
Vokietijos „Alternative für Deutschland“ (AfD), Vengrijos „Fidesz“ ir „Jobbik“, Jungtinės Karalystės „Brexit Party“ taip pat esą turi artimų ryšių su Kremliumi. Pavyzdžiui, AfD ir „Jobbik“ atstovai buvo stebėtojai Kremliaus kontroliuojamuose rinkimuose Donecke ir Luhanske.
Tarp priežasčių, kodėl tai vyksta, nurodytas efektyvus medijos priemonių išnaudojimas gerbėjams pritraukti, nepakankamas politinės veiklos finansavimo reguliavimas ES lygiu, nepakankamas politinės reklamos internete reguliavimas, kriptovaliutų išnaudojimas.
Rinkimai – nacionalinio saugumo dalis
Komitetas atkreipė dėmesį, kad nemažai politikų ir pareigūnų, įskaitant anksčiau užėmusius svarbius postus, įsidarbina autoritarinių valstybių kontroliuojamose valstybinėse ar privačiose kompanijose. Jie taip dalijasi savo žiniomis ES piliečių interesų sąskaita.
Kai kurios valstybės – ne tik Rusija ir Kinija, bet ir, pavyzdžiui, Saudo Arabija, – politinį elitą vilioja itin aktyviai. Buvę Vokietijos ir Suomijos premjerai Gerhardas Schroederis bei Paavo Lipponenas įsidarbino „Gazprom“, buvęs jų kolega iš Prancūzijos Francois Fillonas tapo „Zarubežneft“, o buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl – „Rosneft“ valdybos nariais.
Kitas Prancūzijos ekspremjeras Jeanas Pierre’as Raffarinas aktyviai gynė Kinijos interesus, buvęs šios šalies ministras ryšiams su parlamentu Jeanas Marie Le Guenas dabar yra „Huawei France“ direktorių tarybos narys, buvęs Čekijos eurokomisaras Štefanas Fuele dirbo „China Energy“, Suomijos ekspremjeras Esko Aho priklauso Rusijos „Sberbank“ valdybai.
Rusija, Kinija, ne taip aktyviai – ir Turkija bando sustiprinti savo įtaką kurdama ar finansuodama kultūros, religinius bei švietimo (per stipendijas) centrus ES narėse. Vien Konfucijaus centrų visame pasaulyje yra daugiau nei 500 (maždaug 200 iš jų veikia Europoje).
Taip „siekiama destabilizuoti Europos demokratiją ir išplėsti įtaką Rytų bei Centrinėje“ Europoje. Dar daugiau – tam išnaudojama ir tautinių mažumų padėtis, o Vakarų Balkanuose – įtampa tarp skirtingų tautų atstovų.
INGE atkreipė dėmesį į Rusijos vykdomas manipuliacijas internete (kaip to pavyzdžiai buvo pateikti referendumas dėl „Brexit“ ir rinkimai JAV bei Prancūzijoje). Prie to prisidėjo ir Vakaruose veikiančios Rusijos valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės „Russia Today“ bei „Sputnik“.
Siekiant apsaugoti rinkimų procesą, siūloma jį paskelbti itin svarbiu ES ir nacionalinio saugumo dalyku, nes laisvi ir skaidrūs rinkimai yra demokratijos pagrindas. Komiteto teigimu, likus dvejiems metams iki EP rinkimų tam, be kita ko, būtina stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir ne vien per rinkimus.
Reklamai – 65 mln. eurų
„Nerimą kelia vidutiniškai 65 mln. eurų siekiančios pajamos iš reklamos, kuri per metus pasirodo maždaug 1 400 dezinformaciją skelbiančiuose tinklalapiuose, skirtuose ES piliečiams“, – pažymėta išvadose.
Reklama internete, kartais užsakyta net viešųjų institucijų, kartais pasirodo, o kartu ir finansuoja žalingus tinklalapius, pilnus neapykantos kalbos ir dezinformacijos. 97 proc. šių lėšų sumoka penkios kompanijos, įskaitant „Google Ads“, kurios yra atsakingos už tinklalapių parinkimą, tad gali nuspręsti, kur nukreipti pinigus.
Bendrijos institucijoms ir valstybėms narėms esą reikia patikimų, tvirtų ir tarpusavyje susijusių sistemų, skirtų nustatyti, analizuoti ir sekti atvejus, kai užsienio šalys bei privatūs subjektai bando kištis į demokratinius procesus.
ES ir jos narės kviečiamos numatyti daugiau resursų ir priemonių organizacijoms, pavyzdžiui, vadinamiesiems smegenų centrams ir faktų tikrintojams, kad jie atliktų stebėseną ir stiprintų žinomumą (ir valstybės tarnautojų, ir visuomenės) apie galimas grėsmes, įskaitant dezinformaciją.
Dar vienas ginklas – kibernetinės atakos (pavyzdžiui, prieš Europos vaistų agentūrą, Europos bankininkystės tarnybą, Norvegijos parlamentą), už kurių esą stovi ir valstybės, ir privatūs veikėjai. Todėl ES institucijos ir valstybės narės raginamos kuo skubiau investuoti į gebėjimus (ir žinias, ir įrangą) nustatyti, atskleisti ir užkirsti kelią iš užsienio vykdomoms kibernetinėms atakoms.
INGE ataskaitoje reiškiamas susirūpinimas dėl dažnėjančio ir vis rafinuotesnio užsienio subjektų kišimosi, bandymų manipuliuoti informacija.
Už tai daugiausia atsakinga Rusija ir Kinija, kurios tokiu būdu taikosi į visus ES bei jos narėse funkcionuojančios demokratijos aspektus.
Europos Komisija kviečiama pasiūlyti, o narės – paremti daugiasluoksnę, koordinuotą ir įvairias sritis apimančią strategiją, taip pat – reikiamus finansus tinkamai numatymo bei atsparumo politikai, atgrasymo įrankiams, leidžiantiems joms kovoti su hibridinėmis grėsmėmis bei atakomis, kurioms vadovaujama iš trečiųjų šalių.
Pavyzdį siūloma imti iš šioje srityje pažengusių Australijos ir Taivano, kuris kovoje su manipuliavimu informacija stovi pirmose gretose.
