Iš Teherano į Kijevą skridęs Ukrainos tarptautinių oro linijų laineris į orą pakilo praėjus keturioms valandoms po to, kai Iranas raketomis smogė amerikiečių karinėms bazėms Irake. Tuomet Irano priešraketinės gynybos sistemos buvo karinėje parengtyje.
„The New York Times“ rašo, kad dėl pernelyg sunkaus krovinio, lėktuvo pakilimas šiek tiek vėlavo, tačiau jis nebuvo nukrypęs nuo įprasto maršruto.
Per pirmąsias tris minutes laineris pasiekė 2,4 km aukštį, visą tą laiką buvo matomas radaruose. Po kelių minučių elektroninės sistemos nustojo veikti, orlaivis perdavė paskutinį signalą.
Per kelias sekundes orlaivį „Boeing 737“ numušė Irano priešlėktuvinė raketa. Orlaivis užsidegė, tada lėktuvui smogė dar viena raketa, kuri buvo paleista iš slaptos Irano karinės bazės.
Lėktuvas per kelias minutes nukrito ant žemės, kur nugriaudėjo dar vienas sprogimas. Nuolaužos pasklido beveik 500 metrų atstumu nuo tos vietos, kur nukrito orlaivis.
Pasak „The New York Times“, iš viso skrydis truko septynias minutes.
Iš pradžių tikinęs, kad orlaivis nukrito dėl techninio gedimo, Teheranas galiausiai pripažino per klaidą numušęs keleivinį lėktuvą. Žuvo visi 176 jame buvę žmonės, tarp jų – 11 ukrainiečių.
Raketų sistemų specialistas Stevenas Zaloga naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad „Boeing 737“ numušimą lėmė keletas klaidų, susijusių ir su technologijomis, ir su priešraketinių gynybos sistemų valdymo metodologija.
Pasak S.Zalogos, priešraketinės gynybos sistemos turi mechanizmų, kurie turėtų užkirsti kelią tokiems incidentams, tačiau šiuo atveju jie nesuveikė. Be to, Irano pareigūnai neatsakė į daugybę klausimų apie tragediją.
Pavyzdžiui, tyrėjai norėtų žinoti, kodėl Teherano oro uostas veikė įprastai po to, kai Irano raketos buvo paleistos į JAV bazes Irake, ir buvo tikimasi atsakomųjų smūgių.
Kompensacijos artimiesiems
Su Irano prezidentu Hassanu Rouhani pasikalbėjęs Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Teheranas pažadėjo teisti visus už lėktuvo numušimą atsakingus asmenis ir suteikti ukrainiečių ekspertams visą paramą, kurios reikės veiksmingam bendradarbiavimui.
Ukrainos vyriausybė nurodė, kad kiekvieno žuvusio ukrainiečio šeima iš valstybės gaus 7,5 tūkst. eurų atitinkančią sumą.
V.Zelenskis taip pat sakė, kad Iranas pažadėjo greitai identifikuoti ir sugrąžinti aukų palaikus.
Iranas taip pat pakvietė lėktuvo katastrofos tyrime dalyvauti ekspertus iš Kanados, Prancūzijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų.
Nors pasirodė filmuota medžiaga, kurioje, regis, matyti katastrofos vietą valantys buldozeriai, Revoliucinės gvardijos vadas neigė, kad gadinami kokie nors įrodymai.
„Mes nieko nelietėme“, – sekmadienį parlamentui sakė generolas majoras Hosseinas Salami.
„Nejudinome lėktuvo nuolaužų, nekeitėme įvykio vietos, nejudinome oro gynybos sistemos ir nekeitėme radiolokatorių duomenų“, – tvirtino jis.
