Į antrą mėnesį įžengiant kovoms dėl šio ginčijamo regiono, kitų valstybių tarpininkai stengiasi kuo skubiau nutraukti susirėmimus fronto linijoje ir civilių gyventojų teritorijų apšaudymą, pareikalavusį šimtų gyvybių.
Naujausias „humanitarines paliaubas“ Vašingtonas paskelbė sekmadienį, žlugus ankstesnėms tokioms iniciatyvoms, kurias bandyta įgyvendinti tarpininkaujant Rusijai ir Prancūzijai.
Pirmieji kaltinimai pažeidimais nuskambėjo nepraėjus nė valandai po 8 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku, kai turėjo įsigalioti ugnies nutraukimo režimas.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Armėnijos pajėgos apšaudė Tertero miestą ir šalia esančius kaimus, „šiurkščiai pažeisdamos“ ugnies nutraukimo režimą.
Armėnijos gynybos ministerija savo ruožtu tvirtino, jog Azerbaidžano pajėgos „šiurkščiai pažeidė“ paliaubas, apšaudžiusios iš artilerijos pabūklų karines pozicijas įvairiose fronto linijos dalyse.
Azerbaidžanas ir Armėnija yra įsivėlę į nuožmų konfliktą dėl Kalnų Karabacho kontrolės, Jerevano remiamiems separatistams užėmus šią kalnuotą provinciją per 10-ojo dešimtmečio karą, pareikalavusį apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.
Kalnų Karabacho paskelbtos nepriklausomybės nepripažįsta jokia valstybė, net Armėnija, ir pagal tarptautinę teisę šis regionas lieka Azerbaidžano dalis.
Šiuo metu vykstančios kautynės įsiplieskė rugsėjo 27 dieną. Armėnija ir Azerbaidžanas kaltina viena kitą taikantis į civilius objektus ir pažeidžiant ankstesnes paliaubas. Nuolat skambantys raginimai susilaikyti nuo smurto, panašu, neturi jokio poveikio realiai padėčiai.
Nuo kovų pradžios smarkiai bombarduojamame Kalnų Karabacho pagrindiniame mieste Stepanakerte pastarosiomis dienomis buvo tyliau.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai pirmadienį pranešė, kad praėjusi naktis buvo rami. 10 minučių iki paliaubų įsigaliojimo nugriaudėjo sprogimas, o virš netoliese esančios kalvos buvo pakilęs dūmų kamuolys.
Pirmadienio rytą iš fronto linijos pusės buvo girdėti mažiau kautynių garsų nei ankstesnėmis dienomis, nors iš tolo tebeaidėjo šūviai.
„Intensyvios“ derybos
Pranešama, kad per kautynes žuvo jau daugiau nei 1 000 žmonių, daugiausia armėnų separatistų kovotojai, tačiau tarp aukų yra ir kelios dešimtys civilių.
Azerbaidžanas nepaviešino jokių savo kariuomenės nuostolių – taigi, realus aukų skaičius tikriausiai yra daug didesnis. Kaip praėjusią savaitę pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atsinaujinęs konfliktas pareikalavo jau beveik 5 tūkst. žmonių gyvybių.
Rusija kartu su Prancūzija ir Jungtinėmis Valstijomis vadovauja vadinamajai Minsko grupei, kuriai nuo 10-ojo dešimtmečio taip ir nepavyko rasti sprendinio šiam konfliktui.
Šiemet prasiveržusios kautynės yra įnirtingiausios nuo 1994 metais paskelbtų paliaubų, todėl nuskambėjo būgštavimų, kad Azerbaidžano sąjungininkė Turkija ir gynybos aljansą su Armėnija sudariusi Rusija galėtų labiau įsivelti į konfliktą.
Vėliausios paliaubos buvo paskelbtos, Vašingtone įvykus JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Stepheno Bieguno susitikimui su armėnų užsienio reikalų ministru Zograbu Mnacakianu ir jo kolega azerbaidžaniečiu Ceyhunu Bayramovu, taip pat su Minsko grupės pirmininkais.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad derybos buvo „intensyvios“.
Valstybės departamentas pažymėjo, jog Minsko grupės pirmininkai ir užsienio reikalų ministrai „susitarė vėl susitikti Ženevoje spalio 29 dieną“, siekdami aptarti „visus žingsnius, reikalingus taikiam Kalnų Karabacho konflikto išsprendimui pasiekti“.
Baku teigia nuo kautynių pradžios pasiekęs reikšmingų pergalių, atkovojęs per 10-ojo dešimtmečio karą prarastas teritorijas, konkrečiai – esančias armėnų kontroliuojamoje buferinėje zonoje aplink ginčijamą regioną.
Armėnija prisipažino patyrusi nuostolių ir ragina savanorius prisidėti prie kovų fronte.
