„Azerbaidžanas, pademonstruodamas gerą valią, nusprendė vienašališkai nutraukti karo veiksmus“, – sakoma Azerbaidžano gynybos ministerijos pareiškime, kuriame perspėjama, kad jis „išvaduos visas (armėnų) okupuotas teritorijas“, jei armėnų pajėgos „nenutrauks provokacijų“.
„Šis sprendimas buvo priimtas ryšium su prašymais iš tarptautinių struktūrų ir taikia valstybės politika. Azerių ginkluotosios pajėgos sustabdė kontratakas ir atsakomąsias priemones priešo atžvilgiu ir pradėjo stiprinti išvaduotų teritorijų gynybą“, – sakoma pranešime.
Situacija Kalnų Karabacho konflikto zonoje komplikavosi anksti šeštadienį. Konflikto šalys kaltina viena kitą ugnies nutraukimo pažeidimais.
Baku taip pat pažadėjo „sustiprinti“ kelias strategines pozicijas, kurios, pasak jo, buvo „išvaduotos“ tame regione. Kalnų Karabachą kontroliuoja Armėnija, bet tarptautiniu mastu jis yra pripažįstamas Azerbaidžano dalimi.
Tačiau Armėnijos remiamų Kalnų Karabacho sukilėlių gynybos ministerijos atstovas Davidas Babajanas AFP sakė, kad kovos palei fronto liniją nebuvo nutrūkusios.
„Įnirtingos kovos vyksta Karabacho fronto linijos pietrytiniame ir šiaurės rytų sektoriuose“, – sakė jis.
Internete pasirodė ir vaizdo įrašai, kuriuose tariamai užfiksuoti sprogimai Irano mieste, į kurį netyčia pataikė Azerbaidžano karinių pajėgų artilerija.
Abipusiai kaltinimai
Šeštadienį per įnirtingus susirėmimus žuvo mažiausiai 18 armėnų ir 12 azerbaidžaniečių karių, be to, pranešta, kad žuvo du civiliai gyventojai. Abi šalys kaltino viena kitą atakavimu iš už fronto linijos, panaudojant sunkiuosius ginklus.
Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas šiuos susirėmimus pavadino „didžiausio masto karo veiksmais“ nuo 1994 metų, kai paliaubomis baigėsi karas, per kurį Armėnijos remiami kovotojai atplėšė tą teritoriją nuo Azerbaidžano.
Azerbaidžanas sakė, kad vienas jo sraigtasparnis buvo numuštas, kai jo pajėgos užėmė kelias strategines aukštumas ir kaimą armėnų kontroliuojamoje teritorijoje, bet Jerevanas neigė, kad Baku įvykdė kokius nors puolimus.
Ir Rusija, ir Vakarai kreipėsi į abi šalis su raginimais demonstruoti santūrumą. Svarbus regiono politikos veiksnys, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino „tuojau pat nutraukti ugnį“.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry prisidėdamas prie Rusijos taip pat paragino tuojau pat nutraukti ugnį.
„Raginame šalis demonstruoti santūrumą, vengti tolesnio eskalavimo ir griežtai laikytis ugnies nutraukimo“, – sakoma J.Kerry pareiškime.
„Ši nestabili situacija ... demonstruoja, kodėl šalys privalo tuojau pat pradėti derybas, remiant ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) Minsko grupės pirmininkams, dėl visapusiško konflikto sureguliavimo, – sakoma pareiškime. – Mes kartojame, kad nėra karinio sprendimo šiam konfliktui“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pažadėjo „iki galo“ remti Ankaros sąjungininką Azerbaidžaną.
„Mes meldžiamės, kad mūsų broliai azerbaidžaniečiai laimėtų šiuos susirėmimus su mažiausiais nuostoliais“, – sakė R.T.Erdoganas azerbaidžaniečių reporteriui, lankydamasis Jungtinėse Valstijose. Jo žodžius sekmadienį citavo prezidentūra.
„Mes remsime Azerbaidžaną iki galo“, – pridūrė R.T.Erdoganas.
Jis taip pat kritikavo tai, kad Prancūzijos, Rusijos ir JAV pirmininkaujama Minsko grupė, kuri vadovauja ESBO pastangoms siekti taikos, ilgą laiką nesugeba išspręsti šio konflikto.
„Su tokiais incidentais susiduriame todėl, kad Minsko grupė nepakankamai vertino situaciją, – sakė R.T.Erdoganas. – Jeigu Minsko grupė dėl to būtų žengusi teisingus ir ryžtingus žingsnius, tokių incidentų nebūtų buvę. Tačiau Minsko grupės silpnybės, deja, nuvedė situaciją prie šio taško“.
Turkija, kuri yra glaudžiai susijusi su Azerbaidžanu kultūriniais ir lingvistiniais ryšiais, yra svarbi Baku sąjungininkė.
Sutriuškins bet kokį puolimą
Jerevano remiami etninių armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę perėmė per karą 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kuris pareikalavo maždaug 30 tūkst. gyvybių. Nepaisant 1994 metų ugnies nutraukimo, priešininkės taip niekada ir nepasirašė taikos susitarimo.
Tarptautiniu mastu regionas vis dar pripažįstamas Azerbaidžano dalimi. Abi šalys dažnai susišaudo per fronto liniją, bet šeštadienio epizodas reiškia smurto suintensyvėjimą ir išprovokavo karštligiškus tarptautinių galių raginimus siekti taikos.
Energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos praeityje yra viršijusios visą Armėnijos valstybės biudžetą, ne kartą grasino atsiimti Kalnų Karabachą jėga, jei derybos neduos rezultatų.
Maskvos remiama Armėnija sako, kad galėtų sutriuškinti bet kokį puolimą.
Praėjusį kartą įtampa buvo smarkiai padidėjusi 2014 metų lapkritį, kai Azerbaidžanas numušė Armėnijos kariškių sraigtasparnį.