Lapkritį vyksiančioje konferencijoje valstybės turėtų susitarti, kiek lėšų besivystančioms šalims turėtų būti surinkta kovai su klimato kaita, tačiau iki šiol oficialios derybos yra įstrigusios dėl nesutarimų.
Likus dviem mėnesiams iki viršūnių susitikimo Azerbaidžanas, kuris, nepaisydamas aklavietės, išliko optimistiškai nusiteikęs, pristatė keliolika iniciatyvų, kurios, kaip tikisi, papildys sudėtingas derybas.
Be kita ko, valstybių prašoma maratoninio aukščiausiojo lygio susitikimo metu laikytis paliaubų, įsipareigoti mažinti iš organinių atliekų susidarančio metano kiekį ir turizmo pramonės generuojamų teršalų kiekį, taip pat įsipareigoti skatinti pasaulinį energijos kaupimą.
„Ankstesnės (COP) šeimininkės papildydavo savo įgaliojimus atitinkančias programas veiksmų programomis, dėl kurių nebuvo derėtasi, kad būtų pasiekta ambicingų rezultatų“, – rašoma COP 29 pirmininko Mukhtaro Babayevo (Muchtaro Babajevo) pranešime, skirtame beveik 200 šalių konferencijos dalyvių.
Svarbiausias iš jų – Azerbaidžano pasiūlytas fondas, į kurį ketinama surinkti lėšų besivystančioms šalims iš iškastinį kurą išgaunančių šalių ir įmonių.
Tikimasi, kad tarp Irano ir Rusijos įsiterpęs Azerbaidžanas, kuris tebėra labai priklausomas nuo iškastinio kuro, įneš pirmąjį indėlį į vadinamąjį klimato kaitos padarinių švelninimo fondą.
Fondui pradėti veiklą reikia 1 mlrd. dolerių (900 tūkst. eurų) ir 10 šalių akcininkių. Azerbaidžanas teigia, kad šiuo fondu jau domimasi, tačiau konkrečių duomenų nepateikė.
Šiemet Baku vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime tikimasi susitarti, kiek besivystančioms šalims reikia lėšų, kad jos prisitaikytų prie šiltėjančios planetos, kas jas turėtų skirti.
Šis tikslas pakeis 100 mlrd. JAV dolerių (90 mlrd. eurų), kuriuos išsivysčiusios valstybės įsipareigojo nuo 2020 metų kasmet skirti padėti besivystančioms valstybėms pereiti prie švaresnės energetikos.
Ši suma pirmą kartą buvo pasiekta tik 2022 metais ir ilgą laiką buvo kritikuojama kaip akivaizdžiai nepakankama.
Pasirengimas COP 29 vyksta lėtai, o likus dviem mėnesiams iki baigiamųjų svarstymų šalys dar nesusitarė, kokia turėtų būti nauja suma ir kas ją turėtų mokėti.
Rugpjūčio pabaigoje JT paskelbė dokumento projektą, kuriame išdėstyti septyni preliminarūs finansinio susitarimo variantai, atskleidžiantys prieštaringas šalių pozicijas.
