Pagal 2016 metų rudenį priimtas Konstitucijos pataisas, prezidentas bus renkamas septynerių metų kadencijai.
Rinkimų apylinkės darbą pradėjo 8 val. (7 val. Lietuvos laiku) ir dirbs iki 19 val. (18 val. Lietuvos laiku).
Teisę atiduoti savo balsą Azerbaidžano vadovo rinkimuose turi apie 5,3 mln. žmonių.
Azerbaidžane nėra nustatytas minimalus balsavusių rinkėjų skaičius, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais.
Azerbaidžano centrinė rinkimų komisija stebėti rinkimų akreditavo 890 tarptautinių stebėtojų, 60 organizacijų, 58 175 vietos stebėtojus.
Balsavusių rinkėjų apklausas vykdys keturios organizacijos.
Įprasta tvarka prezidento rinkimai Azerbaidžane turėjo vykti spalio 17 dieną, bet prezidentas I.Alijevas vasario 5 dieną pasirašė įsaką balandžio 11 dieną surengti pirmalaikius valstybės vadovo rinkimus.
Prezidento posto siekia: valdančiajai partijai „Naujasis Azerbaidžanas“ („Yeni Azerbaycan“) atstovaujantis I.Alijevas, savarankiškai savo kandidatūrą iškėlęs Zahidas Orucas, socialdemokratas Arazas Elizade, Azerbaidžano vieningojo liaudies fronto kandidatas Qudretas Hesenqulijevas, partijos „Nacionalinio atgimimo judėjimas“ kandidatas Ferecas Qulijevas, Lygybės partijos (Musavat) iškeltas Hafizas Hacijevas, Alternatyvaus liaudies fronto kandidatas Razi Nurullajevas ir Serdaras Celaloglu iš Azerbaidžano demokratų partijos.
I.Alijevas Azerbaidžanui vadovauja nuo 2003 metų. 2008-aisiais ir 2013-aisiais metais jis buvo perrinktas į prezidento postą.
Pagrindinės opozicinės Azerbaidžano partijos boikotuoja pirmalaikius prezidento rinkimus. Jos tvirtina, kad šalyje nėra sąlygų surengti demokratinį balsavimą, ir kaltina valdžią pasirengimu klastoti rezultatus.
Opozicija pasmerkė netikėtą ir nepaaiškintą I.Alijevo sprendimą surengti rinkimus pusmečiu anksčiau nei planuota ir teigė, kad taip buvo siekiama sutrumpinti kampanijos periodą ir trukdyti opozicijos pastangoms užkirsti kelią balsų klastojimui.
