„Birželio 12 dieną baigtas visiško Rusijos taikos palaikymo kontingento [Kalnų Karabache] personalo, ginklų ir įrangos atitraukimo iš Azerbaidžano procesas“, – sakoma Azerbaidžano gynybos ministerijos pranešime.
Rusų taikdarių išvedimas prasidėjo balandžio mėnesį, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo kolegai Azerbaidžane Ilhamui Aliyevui (Ilchamui Alijevui) pasiekus susitarimą.
Kalnų Karabacho regionas, kuriame gyveno daugiausia armėnai ir kurį jie laiko savo protėvių žemių dalimi, nuo Rusijos imperijos žlugimo priklauso Azerbaidžanui.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Armėnijos remiamas Kalnų Karabachas vienašališkai paskelbė savo nepriklausomybę.
Regiono separatistai, remiami Jerevano, tris dešimtmečius priešinosi Baku, ypač per pirmąjį Karabacho karą 1988–1994 metais ir antrąjį karą 2020 metais.
Pernai rugsėjį Baku surengė žaibišką vienos dienos puolimą ir perėmė Kalnų Karabacho kontrolę, taip sukeldamas pabėgėlių krizę. Baimindamiesi represijų, beveik visi vietos gyventojai – apie 100 tūkst. etninių armėnų – pasitraukė į Armėniją.
Kalnų Karabachas tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Azerbaidžano dalis, tačiau istoriškai jo gyventojų daugumą sudarė armėnai. Šią teritoriją beveik tris dešimtmečius kontroliavo Jerevano remiami separatistai.
Jerevanas ilgą laiką palaikė glaudžius ryšius su Maskva, tačiau abiejų šalių santykiai greitai pablogėjo Rusijos taikdariams nesustabdžius Azerbaidžano karinio puolimo Kalnų Karabache.
Netekęs Kalnų Karabacho, Jerevanas pradėjo megzti naujas saugumo sąjungas ir stiprinti ryšius su Vakarais.
Antradienį Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus padėjėjas Europos ir Eurazijos reikalams Jamesas O'Brienas (Džeimsas O'Brajenas) paskelbė bendrą pareiškimą, kad Vašingtonas ir Jerevanas susitarė „pakelti mūsų dvišalio dialogo statusą iki Strateginės partnerystės komisijos“.
Praėjusį mėnesį Armėnija oficialiai sugrąžino Azerbaidžanui keturis pasienio kaimus, kuriuos užėmė prieš kelis dešimtmečius. Dėl to Armėnijoje kilo masiniai protestai.
Armėnų premjeras Nikolas Pašinianas teisino sprendimą ir sakė, kad juo siekiama užsitikrinti taiką su Baku.