„Jei Armėnija rimtai kalba apie taikos susitarimą, tuomet reikia žengti konkrečius žingsnius. Mes kartojame, kad Azerbaidžanas tam pasirengęs“, – sakoma azerbaidžaniečių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Ministerija pažymėjo, kad Azerbaidžanas abiem šalims derėtis siūlė dar prieš metus.
2020-aisiais Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo dėl seniai ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. Tuomet žuvo per 6,5 tūkst. žmonių.
Pagal ugnies nutraukimo susitarimą, kuriam tarpininkavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai teritorijų, o Maskva Kalnų Karabache dislokavo taikos palaikymo kontingentą.
Praėjusią savaitę Jerevanas ir Maskva apkaltino Baku pažeidus ugnies nutraukimą Rusijos kontingento atsakomybės zonoje.
Armėnijos ir Rusijos teigimu, Azerbaidžano pajėgos užėmė Farucho (Parucho) kaimą Kalnų Karabacho Askerano rajone, kur praeitą savaitę per susišaudymą žuvo trys armėnų kariai.
Baku kaltinimą atmetė ir tvirtino, kad tas rajonas yra tarptautiniu mastu pripažįstamos jo teritorijos dalis.
Pirmadienį Armėnijos saugumo taryba apkaltino Azerbaidžaną „rengiant sąlygas naujoms provokacijoms ir Kalnų Karabacho puolimui“.
Ji paragino Baku „tuojau pat pradėti derybas dėl išsamios taikos sutarties“.
Armėnija taip pat pareikalavo ištirti Rusijos taikos palaikymo kontingento veiksmus per minėtą azerbaidžaniečių „įsibrovimą“ ir paragino rusų pajėgas imtis „konkrečių žingsnių“ įtampai mažinti.
Didelis paūmėjimas Kalnų Karabache galėtų būti iššūkis Rusijai, daug dėmesio skiriančiai puolimui Ukrainoje.
Po 2020 metų karo Maskva Kalnų Karabache ir sausumos koridoriuje, jungiančiame šį regioną su Armėnija, dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių.
Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai. Per tuomet kilusį konfliktą žuvo apie 30 tūkst. žmonių.
