„Atsižvelgdamas į įvairių tarptautinių organizacijų raginimus paskelbti paliaubas, Azerbaidžanas nusprendė vienašališkai nutraukti karinius veiksmus“, – sekmadienį paskelbė šalies Gynybos ministerija.
Tačiau tiek Kalnų Karabacho, tiek Armėnijos pajėgos vakar skelbė apie nesibaigiančias Azerbaidžano atakas. Nepripažįstama Kalnų Karabacho Respublika pranešė, kad apšaudytas Martakerto miestas.
„Nematome jokių ženklų, kad susirėmimai nutraukti. Atvirkščiai, situacija labai įtempta“, – naujienų agentūrai AP teigė Kalnų Karabacho prezidento Bako Sahakyano atstovas Davidas Babajanas.
O Armėnijos gynybos ministerija vakar pranešė, kad per tolesnes kovas ties Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho kontaktine linija šalies pajėgos „sunaikino tris naujus Azerbaidžano tankus“. Kalnų Karabacho pajėgos pranešė apie penkis sunaikintus Azerbaidžano tankus.
Tuo tarpu armėnų sukilėliai atskirame pranešime, paskelbtame Kalnų Karabacho sostinėje Stepanakerte, kurio nepripažįsta tarptautinė bendruomenę, nurodė, kad Azerbaidžano pajėgos „pirmadienio rytą suintensyvino Karabacho armijos pozicijų apšaudymą, naudodamos 152 mm minosvaidžius, salvines raketų ugnies sistemas ir tankus.“
Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas sakė, kad armėnų sukilėliai „padarė didelę pažangą kai kuriuose fronto ruožuose ir užėmė naujas pozicijas“.
Azerbaidžanas savo ruožtu skubiai paneigė tuos „neteisingus“ pranešimus.
Armėnams užkliuvo Azerbaidžano pareiškimas, kad „išvaduotos teritorijos“ bus pasiliktos, o jų gynyba – sutvirtinta. Iš Baku taip pat pranešama, kad jei „Armėnija nesustos“, bus kovojama toliau.
Būtent taip aiškinti pirmadienio pranešimai apie didelius mūšius Kalnų Karabache, Agderės ruože, sekmadienio vakarą. Azerbaidžanas tikino turėjęs gintis nuo armėnų, kurie nukovė tris jo karius, puolimo.
„Jeigu armėnų provokacijos bus tęsiamos, pradėsime didelio masto operaciją palei visą fronto liniją, naudodami visų rūšių ginkluotę“, – žurnalistams nurodė Azerbaidžano gynybos ministerijos atstovas Vagifas Dargachly.
Jungtinės Tautos pirmadienį paskelbė, kad per susirėmimus šeštadienį ir sekmadienį žuvo mažiausiai 33 žmonės, o dar daugiau nei 200 buvo sužeisti.
Jei Azerbaidžanas konsoliduos strategiškai svarbių aukštumų kontrolę, tai reikš pirmuosius pokyčius kontaktinėje linijoje per 22 metus. Savaitgalį išsprogęs smurtas buvo didžiausi neramumai nuo 1994 metais paskelbtų paliaubų.
Šeštadienį Azerbaidžanas aiškino, kad puolimą pradėjo Armėnijos pajėgos, o armėnai savo ruožtu skelbė apie Azerbaidžano puolamuosius veiksmus.
Konfliktas dėl Kalnų Karabacho įsiplieskė dar sovietmečiu, kai regionas, kurio dauguma gyventojų yra armėnai, paskelbė apie planus pasitraukti iš Azerbaidžano sudėties. 19991 metais paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika, ir kilo kruvinas karas.
Šeštadienį Azerbaidžanas aiškino, kad puolimą pradėjo Armėnijos pajėgos, o armėnai savo ruožtu skelbė apie Azerbaidžano puolamuosius veiksmus.
Jerevano remiami etninių armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę perėmė per karą 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kuris pareikalavo maždaug 30 tūkst. gyvybių. Nepaisant 1994 metų ugnies nutraukimo, priešininkės taip niekada ir nepasirašė taikos susitarimo.
Tarptautiniu mastu regionas vis dar pripažįstamas Azerbaidžano dalimi. Abi šalys dažnai susišaudo per fronto liniją, bet šeštadienio epizodas reiškia smurto suintensyvėjimą ir išprovokavo karštligiškus tarptautinių galių raginimus siekti taikos.
Energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos praeityje yra viršijusios visą Armėnijos valstybės biudžetą, ne kartą grasino atsiimti Kalnų Karabachą jėga, jei derybos neduos rezultatų.
Maskvos remiama Armėnija sako, kad galėtų sutriuškinti bet kokį puolimą.
Praėjusį kartą įtampa buvo smarkiai padidėjusi 2014 metų lapkritį, kai Azerbaidžanas numušė Armėnijos kariškių sraigtasparnį.
