Aktyvus Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo režimo kritikas A.Hasanovas rašydavo tinklaraštį, organizuodavo protesto akcijas, aktyviai jose dalyvaudavo. Jis taip pat priklauso opozicinei partijai „Musavat“ – ne vienas jos narys nukentėjo nuo dabartinio režimo.
Kartu su vyru protestuose dalyvaudavusi T.Hasanova tikina, kad dar gyvenant tėvynėje sutuoktinį vis suimdavo ir vėl paleisdavo, jiems būdavo grasinama.
„2014 metais, kai praradau kūdikį, supratome, kad negalime gyventi pavojuje, todėl atvykome į Europą – Lietuvoje gavome prieglobstį kaip politiniai pabėgėliai.
Prie Azerbaidžano ambasados Vilniuje rengdavome mažus protestus: tik dviese, nes daugiau azerbaidžaniečių čia nėra. Reikalaudavome išlaisvinti žurnalistus, aktyvistus, asmenis, įkalintus dėl religinių priežasčių“, – apie gyvenimo pradžią Lietuvoje 15min pasakojo T.Hasanova.
A.Hasanovas dirbo įmonėje „Vilniaus duona“, pasak žmonos, „normaliai dirbo ir užsidirbo, norėjo stoti į magistrantūrą“. Pora turi mažametį sūnų, šiuo metu lankantį lietuvišką mokyklą.
Tačiau 2018 metų rudenį A.Hasanovui prireikė grįžti į tėvynę.
T.Hasanova: „Azadas pasakė: „Nemačiau, kaip mirė mama. Jei nematysiu ir tėvo, kam aš apskritai gyvenu?“
„Kai atsikraustėme į Lietuvą, mirė jo mama. Tuomet negalėjome grįžti į Azerbaidžaną – buvome ką tik atvykę į Europą. 2018-ųjų spalį paskambino vyro brolis ir pranešė, kad jų tėvas serga onkologine liga: gydytojai jį išrašė namo pasakę, kad niekuo nebegali padėti. Azadas pasakė: „Nemačiau, kaip mirė mama. Jei nematysiu ir tėvo, kam aš apskritai gyvenu?“, – prisimena T.Hasanova.
A.Hasanovas į Azerbaidžaną grįžo ankstų spalio 11-osios rytą, o kitos dienos popietę jau buvo suimtas. Pasak aktyvisto žmonos, jį, spėjusį aplankyti tik sergantį tėvą ir motinos kapą, iš namų išvežė penki civiliais drabužiais apsirengę vyrai.
A.Hasanovui buvo pareikšti kaltinimai narkotikų kontrabanda stambiu mastu. Pasak azerbaidžaniečių teisininko Osmano Kiazimovo, grasinant kankinimu A.Hasanovas buvo priverstas pasirašyti prisipažinimą. Šiuo metu vis dar vyksta teismo procesas.
Tai – ne pirmas kartas, kai aktyvistai Azerbaidžane apkaltinami narkotikų kontrabanda. 2016 metais pateikus panašius kaltinimus 10-iai metų kalėjimo nuteisti Qiyas Ibrahimovas ir Bayramas Mammadovas.
Į pagalbos šauksmą neatsiliepė
T.Hasanova 15min tikino iki pat spalio 16-osios nežinojusi, kas nutiko dingusiam sutuoktiniui. „Galvojome, kad jį tiesiog nužudė“, – sakė ji ir pridūrė tomis dienomis prie Azerbaidžano ambasados Vilniuje organizavusi protestą.
Aktyvisto žmona sako neturinti daug žinių apie situaciją kalėjime. „Tik advokatas jį (A.Hasanovą – red.) matė. Ir tik dabar broliui leidžiama duoti (Azadui) maisto. Kaip ir kiti kaliniai, jis turėtų turėti teisę man paskambinti. Tačiau vieną kartą leidžia tai padaryti, kitą – ne. Su politiniais kaliniais elgiasi skirtingai“, – tikina T.Hasanova.
Nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ skelbia, kad I.Alijevo režimas tildo disidentus ir nepriklausomą žiniasklaidą, susidoroja su žmogaus teisių gynėjais. Organizacijos duomenimis, Azerbaidžane yra mažiausiai 43 politiniai kaliniai. Norvegijos Helsinkio komitetas nurodo, kad Azerbaidžane dėl politinių motyvų įkalinta 80 žmonių.
Į interviu T.Hasanova atsinešė nuotraukų. Jose – įkalinti žurnalistai ir aktyvistai bei jų vaikai. Pasakodama apie pastaruosius, ji sunkiai sulaiko ašaras: štai dvynukai, kurių tėvas nuteistas 20-iai metų kalėjimo, kitas vaikas, praradęs tėvą, patyrė didelių psichologinių problemų – atsidūrė ligoninėje. „Visi tie žmonės kenčia nuo diktatūros“, – ašarodama kalbėjo T.Hasanova.
Pagalbos ieškanti įkalinto aktyvisto žmona pasakoja besikreipusi į visas Lietuvoje esančias užsienio ambasadas – atsiliepė tik JAV ambasados atstovai ir pasikvietė pasikalbėti. Pasak T.Hasanovos, iš Lietuvos ambasados Azerbaidžane ji taip ir nesulaukė jokio atsakymo.
„Nėra tokios organizacijos, kuri man padėtų, niekas man neatsako. Tik prezidentei neparašiau, nes pas jus vyko rinkimai“, – pasakojo ji ir pridūrė besitikinti Lietuvos Seimo pagalbos.
T.Hasanova spėlioja, kad apie jos vyro istoriją nenorima kalbėti dėl šiltų Lietuvos ir Azerbaidžano santykių. 15min dar 2017 metais rašė, kad Seimo „valstiečiai“ neparėmė pareiškimo, kuriuo smerkiamas žurnalistų persekiojimas Azerbaidžane.
Gyvenimas Lietuvoje – nelengvas
T.Hasanova sako Lietuvoje besijaučianti labai gerai – daugybė žmonių ją palaiko, čia nepatiria jokios diskriminacijos. Vokietijoje gyvenanti azerbaidžaniečių bendruomenė kviečia ją persikraustyti į šią šalį, tačiau T.Hasanova tikina: arba grįžtų į Azerbaidžaną, arba lauktų vyro Lietuvoje.
Vis dėlto, vienai su mažamečiu sūnumi – nelengva. Pirmą rusų filologijos kursą Vilniaus universitete šiemet baigusi T.Hasanova laisvu nuo paskaitų metu dirba valytoja. „Kadangi studijuoju, negaliu dirbti visą darbo dieną, tačiau jei tik turiu laiko, stengiuosi išvalyti daugiau butų“, – tikino ji.
Vienai iš Lietuvos televizijų parodžius reportažą apie T.Hasanovą ir jos įkalintą vyrą, buto šeimininkė liepė išsikraustyti – sakė nenorinti problemų.
Vienai iš Lietuvos televizijų parodžius reportažą apie T.Hasanovą ir jos įkalintą vyrą, buto šeimininkė liepė išsikraustyti – sakė nenorinti problemų.
„Buvo labai sunku rasti kitą butą. Galiausiai radome kambarį bendrabutyje, tačiau jis – 22 kvadratinių metrų dydžio, sūnus negali laisvai gyventi“, – pasakojo aktyvisto žmona. Vis dėlto ji pridūrė, kad materialiniai sunkumai nėra didžiausia problema.
T.Hasanova pasakoja daugiausia laisvo laiko leidžianti su sūnumi – stengiasi, kad jis nepajustų, jog šalia nėra tėvo. „Neturiu nieko, ką galėčiau prarasti – tik sūnų. Manau, kad jis užaugęs didžiuosis savo tėvu. Visada jį mokau netylėti, pasakoti savo istoriją“, – tikino azerbaidžanietė.
Ji teigė vyro ne tik nebandžiusi perkalbėti dėl opozicinės veiklos, bet ir kartu su juo dalyvaudavusi mitinguose. „Jie nežiūri, vyras ar moteris –muša, suima. Jei pati grįžčiau į Azerbaidžaną, specialiai mane pasodintų į kalėjimą, kad tie, kurie saugiai gyvena Europoje, kurie čia laisvai protestuotoja, bijotų ir to nebedarytų“, – sako aktyvistė.
„Tačiau aš didžiuojuosi, kad mano vyras yra kalėjime“, – pridūrė ji.
Nors T.Hasanova Lietuvoje jaučiasi priimta, svajoja grįžti į tėvynę, jei tik ji vieną dieną taps laisva.
„Visi mano draugai, giminės yra Azerbaidžane. Tai mano tėvynė, be to, Baku turime butą. Mes labai mylime savo šalį. Nėra pasaulyje žmogaus, kuris labiau mylėtų savo tėvynę nei mano vyras. Labai noriu, kad Azerbaidžanas būtų laisvas. Nekalbu apie savo vyrą – noriu, kad visi politiniai kaliniai būtų laisvi. Nes tai, kas darosi šalyje, yra siaubinga“, – 15min sakė T.Hasanova.
