Gynybos ministerija Baku pareiškime nurodė, kad pagal lapkričio pradžioje Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos pasirašytą susitarimą „Azerbaidžano kariuomenės daliniai į Lačino regioną įžengė gruodžio 1 dieną“.
Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip tankas su Azerbaidžano vėliava naktį veda sunkvežimių koloną keliu į šią teritoriją.
Pagal susitarimą, sustabdžiusį Azerbaidžano puolimą, kurio metu Baku atsikovojo dalį per 10-ojo dešimtmečio karą armėnų separatistų užvaldytos teritorijos, Armėnija sutiko perduoti Azerbaidžanui tris aplink Kalnų Karabachą esančius rajonus – Agdamą, Kelbečerą ir Lačiną.
Agdamas buvo perleistas lapkričio 20 dieną, o Kelbečeras – lapkričio 25-ąją.
Pagal taikos susitarimą, taip pat buvo dislokuota apie 2 tūkst. rusų taikdarių palei Lačino koridorių – 60 km ilgio kelią, jungiantį Karabacho pagrindinį miestą Stepanakertą su piečiau esančia Armėnijos siena.
Armėnijos ir Azerbaidžano susirėmimai dėl Kalnų Karabacho kilo rugsėjo pabaigoje, vėl įžiebdami seną konfliktą dėl šio kalnuoto regiono.
Taikos susitarimas buvo pasiektas po šešias savaites trukusių intensyvių kovų, per kurias azerbaidžaniečių kariuomenė sutriuškino armėnų separatistų pajėgas ir kėlė grėsmę pagrindiniam Kalnų Karabacho miestui Stepanakertui.
Pagal susitarimą Armėnija praranda septynis regionus, užimtus per minėtą po Sovietų Sąjungos subyrėjimo kilusį karą, kai žuvo 30 tūkst. žmonių ir savo namus turėjo palikti daug čia gyvenusių azerbaidžaniečių.
Separatistai išsaugojo didžiąją Kalnų Karabacho sovietinių laikų teritorijos dalį, bet neteko strategiškai svarbaus Šušos miesto kontrolės.
Perduodant rajono kontrolę Lačino gyventojai skubėjo išsivežti galvijus, malkas, baldus ir net plastikinius vandens vamzdžius.
Kai kurie gyventojai prieš išvykdami padeginėjo savo namus, o pirmadienio vakarą AFP žurnalistai matė Lačino miesto apylinkėse liepsnojančius du pastatus ir į padangę besiveržiančius tirštų dūmų debesis.
