Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas Briuselyje susitiko derybų, kuriomis siekiama išspręsti dešimtmečius trunkantį konfliktą dėl armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho kontrolės.
Diskusijoms tarpininkavęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis sakė, kad pasikeitimas nuomonėmis buvo nuoširdus, sąžiningas ir dalykiškas.
„Paraginau juos imtis drąsių veiksmų, kad būtų užtikrinta ryžtinga ir negrįžtama pažanga normalizuojant padėtį“, – pridūrė jis.
Ch.Michelis sakė, kad ketina surengti naują I.Aliyevo ir N.Pašiniano susitikimą Briuselyje ir dar vieną susitikimą Ispanijoje spalį, kuriame dalyvautų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Derybos vyko atsinaujinus įtampai po to, kai Azerbaidžanas antradienį uždarė vienintelę sausumos jungtį tarp Karabacho ir Armėnijos.
Baku kritika Maskvai
Baku ir Jerevanas bando pasiekti taikos susitarimą padedami ES ir Jungtinių Valstijų, kurių didėjantis diplomatinis dalyvavimas Kaukaze papiktino tradicinę regiono galios tarpininkę Rusiją.
Šeštadienį Rusija pasisiūlė priimti abiejų Kaukazo šalių užsienio reikalų ministrus ir pasiūlė, kad būsima taikos sutartis galėtų būti pasirašyta Maskvoje.
Rusija yra pasirengusi „artimiausiu metu surengti trišalį užsienio reikalų ministrų susitikimą Maskvoje“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Ji taip pat paragino Azerbaidžaną vėl atidaryti Lačino koridorių ir pareiškė, kad Armėnijai neseniai pripažinus Karabachą Azerbaidžano dalimi, „iš esmės pasikeitė Rusijos taikos palaikymo kontingento padėtis“.
„Tokiomis sąlygomis atsakomybė už Karabacho armėnų likimą neturėtų būti perkeliama trečiosioms šalims“, – sakoma pranešime, kuris gali būti nuoroda į armėnų separatistų raginimus Maskvai užtikrinti sausumos jungties atidarymą.
Azerbaidžanas reagavo piktai, kaltindamas Rusiją nevykdant įsipareigojimų pagal 2020 metais Maskvai tarpininkaujant sudarytas paliaubas.
„Rusijos pusė neužtikrino visiško susitarimo įgyvendinimo pagal savo įsipareigojimus“, – pareiškė azerbaidžaniečių užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, jog Maskva nepadarė nieko, kad sutrukdytų Armėnijos kariniams reikmenims pasiekti separatistų pajėgas Karabache.
Azerbaidžano gynybos ministerija savo ruožtu apkaltino Armėnijos separatistų pajėgas Karabache naudojant „radijo trukdžius prieš... keleivinius lėktuvus, skrendančius per mūsų šalies oro erdvę“.
Karabacho sukilėlių valdžia šiuos teiginius atmetė kaip absoliutų melą.
Nelengvos taikos derybos
Penktadienį maždaug 6 tūkst. protestuotojų Kalnų Karabache reikalavo vėl atverti Lačino koridorių.
Separatistai perspėjo dėl humanitarinės krizės ir ragino tradiciškai regione tarpininkaujančią Maskvą užtikrinti laisvą judėjimą šiuo keliu.
Vėliau Azerbaidžanas leido Raudonajam Kryžiui atnaujinti medicininę evakuaciją iš Kalnų Karabacho į Armėniją.
Kalnų Karabachas yra dešimtmečius besitęsiančio Azerbaidžano ir Armėnijos teritorinio ginčo centras – dėl šios kalnuotos teritorijos, kurioje daugiausia gyvena armėnai, Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus.
Šešias savaites trukusios kovos 2020 metų rudenį baigėsi Rusijos remiamomis paliaubomis, po kurių Armėnija atsisakė dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.
Pagal susitarimą penkių kilometrų pločio Lačino koridoriuje budi Rusijos taikdariai, turintys užtikrinti laisvą judėjimą tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho.
Per ankstesnius derybų, kurioms tarpininkavo Vakarai, raundus Baku ir Jerevanas padarė tam tikrą pažangą rengdami taikos susitarimo tekstą, tačiau jo pasirašymas tebėra tolima perspektyva.
Jerevanas sutiko Kalnų Karabachą pripažinti Azerbaidžano dalimi, tačiau pareikalavo tarptautinių mechanizmų regiono etninių armėnų teisių ir saugumo apsaugai.
Baku primygtinai reikalauja, kad tokios garantijos būtų teikiamos nacionaliniu lygmeniu, ir atmeta bet kokį tarptautinį formatą.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Karabachas atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Per kilusį konfliktą žuvo apie 30 tūkst. žmonių.
