„Nuostata, kad oficialių planų negali būti be formalaus Šiaurės Atlanto Tarybos pritarimo, yra svarbi Aljanso susitarimo dalis. Manau, žmonės teisingai keltų klausimus, kokį planavimą jie gali atlikti, jeigu neturima oficialaus plano“, – interviu BNS sakė B.Hodgesas.
Jo teigimu, karininkai atsižvelgia į NATO patvirtintus planus, nustatydami poreikius ir planuodami pratybas, kuriose išbandoma, kaip šie planai būtų praktiškai įgyvendinami.
Tačiau, pasak B. Hodgeso, planavimui taip pat svarbūs egzistuojantys nacionaliniai planai ir dvišaliu pagrindu su JAV sukurti gynybos planai.
„Aišku, kiekviena iš valstybių turi savo gynybos planus. Jungtinės Valstijos planavimą su skirtingomis šalimis vykdė dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu. Taigi, negalima sakyti, kad joks planas neegzistuoja“, – teigė atsargos karininkas.
B.Hodgesas sakė tikįs, kad Turkija galiausiai leis patvirtinti planus, tačiau pabrėžė, kad NATO sąjungininkai privalo atsižvelgti į jos nerimą dėl saugumo grėsmių iš Sirijos.
„Labai tikiuosi, kad Turkija leis šiuos planus formaliai patvirtinti. Tai nėra katastrofa – tai nėra naudinga, bet nėra katastrofa. Kaip žinome iš istorijos, koalicijose iškildavo iššūkių“, – kalbėjo B.Hodgesas.
„Esu įsitikinęs, kad visi profesionalūs vyrai ir moterys karinėje struktūroje, civiliai ir uniformuoti pareigūnai daro viską, ką jie turėtų daryti, esanti tokio pobūdžio suvaržymams“, – pridūrė jis.
B.Hodgesas JAV sausumos pajėgoms Europoje vadovavo 2014–2017 metais. Šiuo metu jis dirba Europos politikos analizės centre (CEPA).
Turkijos atsisakymas patvirtinti atnaujintą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planą tapo svarbia tema antradienį Londone prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime.
Ginčus kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.
Lietuvai viršūnių susitikime atstovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad gynybos planų klausimą sieks aptarti tiesiogiai su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu.
NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami, siekiant grėsmės atveju užtikrinti spartesnį didesnių sąjungininkų pajėgumų dislokavimą, įskaitant oro gynybą.
Dalį BNS žurnalisto kelionės į Londoną apmokėjo Jungtinės Karalystės ambasada. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.
