T.Jumaševa, ketverius metus dirbusi tėvo padėjėja, tikina, kad alkoholis didelį stresą ir įtampą jautusiam tėvui leido atsipalaiduoti ir užsimiršti. Tačiau moteris teigia, kad Vakaruose vyravęs B.Jelcino, kaip alkoholiko, portretas yra klaidingas, rašo „The Sunday Times“.
„Dauguma Vakaruose įsivaizdavo, kad gerti B.Jelcinui buvo gyvenimo būdo dalis. Tai visiška netiesa. Dėl alkoholio buvo problemų, tačiau aš manau, kad tėvas gerdavo dėl milžiniško streso, – sakė 50-metė moteris. – Jokia kita šalis nepatyrė tokių smarkių pokyčių per tokį trumpą laikotarpį, kaip Rusija valdant B.Jelcinui.“
Jis buvo atsakingas už didelę valstybę, turinčią branduolinių ginklų, kuri buvo ant subyrėjimo krašto. Buvo baisu. Kartais gėrimas buvo bene vienintelis būdas sumažinti stresą, – sakė T.Jumaševa.Anot jos, vertinant tuometinio Rusijos prezidento pasiekimus reikėtų narplioti ne kiekvieną atskirą momentą, o imti sprendimų visumą.
T.Jumaševa prie tėvo komandos prisidėjo 1996 metais ir padėjo jam laimėti antrą kadenciją prezidento poste. Vėliau ketverius metus ji buvo tėvo patarėja, kol 2000-aisiais B.Jelcinas atsistatydino ir postą užėmė Vladimiras Putinas.
„Jis jautė didelę atsakomybę ant savo pečių, be to, šalyje buvo labai įtempta politinė situacija, didelis opozicijos pasipriešinimas jo reformoms. Aš dažnai pagalvoju, kaip jis sugebėjo psichologiškai susidoroti su šia įtampa. Jis buvo atsakingas už didelę valstybę, turinčią branduolinių ginklų, kuri buvo ant subyrėjimo krašto. Buvo baisu. Kartais gėrimas buvo bene vienintelis būdas sumažinti stresą“, – kalbėjo moteris.
Ji piktinosi, kad žiniasklaidoje nuolat pasirodydavo neblaivaus B.Jelcino nuotraukų, tačiau svarbius susitikimus, kuriuose jis dalyvavo, žurnalistai esą ignoruodavo. „Jie taip darydavo, nes tai buvo klišė, kurią buvo lengva parduoti“, – sakė T.Jumaševa.
1994 metais iš JAV į Rusiją grįždamas Rusijos prezidento lėktuvas nusileido Airijos Shanono oro uoste, tačiau B.Jelcinas iš jo neišlipo. Sklandė gandas, esą jis buvo pernelyg girtas, kad susitiktų su oro uoste laukiančia Airijos delegacija. T.Jumaševa teigė, kad B.Jelciną tuomet ištiko širdies smūgis, tačiau tai nebuvo viešai paskelbta.
 |
| B.Jelcinas linksminasi. |
1996 metais B.Jelcinui buvo atlikta širdies operacija, po kurios jis nustojo gerti – nebent taurę vyno.
T.Jumaševa apgailestavo, kad Vakaruose B.Jelcinas taip ir liko nesuprastas. „(Žlugus Sovietų Sąjungai) ekonomika buvo visiškai sugriauta. Reikėjo atkurti visas valstybės institucijas, žmonių mentalitetas dar nebuvo išlipęs iš komunizmo idealų. Tačiau šalyje buvo juntamas optimizmas. Žmonės manė, kad greit pas mus bus taip, kaip ir kitose Vakarų šalyse: visi gyvens turtingai, nepriklausomai ir demokratiškai. Tačiau reformų kelias buvo kur kas duobėtesnis, nei tikėtasi“, – sakė ji.
V.Putino sprendimai nepatiko
Anot T.Jumaševos, B.Jelcinas neturėjo jokio kito realaus pasirinkimo, kaip tik privatizuoti valstybės turtą. Šis žingsnis buvo priimtas itin nepalankiai, nes tai padėjo praturtėti nedidelei daliai verslininkų. „Valstybė neturėjo pinigų, naftos kainos buvo kritusios. Iš kur mes galėjome gauti pinigų?“ – klausė T.Jumaševa.
Ji taip pat gynė savo tėvo sprendimą 1993 metais apšaudyti parlamento pastatą. Anot jos, taip buvo nutraukta įtampa, kilusi tarp B.Jelcino ekonomikos reforma besipiktinančių komunistų, kurie užsibarikadavo parlamente, ir demokratų. Anot jos, komunistai ir demokratai buvo pasiryžę imtis ginklų, o B.Jelcino sprendimas panaudoti jėgą leido išvengti kruvino pilietinio karo.
Anot jos, tai buvo vienas sudėtingiausių sprendimų, kaip ir sprendimas pradėti karą Čečėnijoje.
Didelė dalis rusų kritikavo B.Jelciną, kai šis 1999 metais premjeru paskyrė tuomet niekam nežinomą V.Putiną. T.Jumaševa aiškino, kad jos tėvui paliko įspūdį V.Putino „stiprus charakteris, valdymo įgūdžiai, jo ataskaitų kokybė, sugebėjimas spręsti kompleksines problemas ir atsakomybės jausmas“. Vėliau prezidentu tapęs V.Putinas Rusijoje smarkiai išpopuliarėjo, dabar jis grįžo į premjero postą.
T.Jumaševa atskleidė, kad jos tėvą nuvylė kai kurie V.Putino sprendimai. Pavyzdžiui, grąžintas sovietinis himnas, atšaukti regioniniai rinkimai bei žiniasklaidos suvaržymai. „Mano tėvas tvirtai tikėjo, kad rinkimai ir laisva spauda yra svarbiausi demokratijos bruožai, – sakė T.Jumaševa. – Jis pasakydavo V.Putinui, kada su juo nesutikdavo. Tačiau kartu jis jautė pareigą nesikišti, nes tapęs prezidentu V.Putinas turėjo teisę priimti savo sprendimus.“
Nepaisydamas visko, B.Jelcinas nesigailėjo sprendimo skirti jį savo įpėdiniu.
B.Jelcinas mirė 2007 metų balandį, sulaukęs 76 metų, sustojus širdžiai.
