„Parlamentinė Konservatorių partija aiškiai pareiškė norą, kad būtų išrinktas naujas partijos lyderis, taigi ir naujas ministras pirmininkas“, – ketvirtadienį sakė B.Johnsonas.
Jis pranešė, kad naujo torių lyderio rinkimų procesas turėtų prasidėti nedelsiant ir kad jo kalendorius bus paskelbtas kitą savaitę.
Tuo pat metu jis tikino, kad absurdiška keisti vyriausybę, atmesdamas visuotinių rinkimų idėją, kai „tiek daug pasiekiame ir turime tokius didelius įgaliojimus, kai ekonominė situacija tokia sudėtinga tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu“.
B.Johnsono reputaciją aptemdė „vakarėlių skandalas“, kai paaiškėjo, kad vyriausybės būstinėje pasilinksminimai vyko šalyje galiojant griežtiems suvaržymams dėl COVID-19 pandemijos.
Lūžio tašku tapo žinia, kad B.Johnsonas paskyrė vyriausiojo drausmintojo pavaduotoju įtakingą konservatorių Chrisą Pincherį, nors žinojo apie jo atžvilgiu nuskambėjusius kaltinimus lytine prievarta.
Nuo antradienio vakaro iš ministrų kabineto atsistatydino daugiau kaip 50 narių, įskaitant Šiaurės Airijos reikalų sekretorių Brandoną Lewisą, iždo kanclerį Rishi Sunaką ir sveikatos apsaugos sekretorių Sajidą Javidą.
B.Johnsonas skelbdamas apie atsistatydinimą kreipėsi į ukrainiečius, žadėdamas, kad Jungtinė Karalystė toliau rems jų kovą už laisvę.
Prarado pasitikėjimą
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala 15min teigė, kad namuose B.Johnsonas prarado pasitikėjimą.
„Akivaizdu, kad savo partijoje jis neturi didelės paramos“, – kalbėjo L.Kojala.
Pasak jo, tai nulėmė kelios aplinkybės – visų pirma gyventojų ir politikų atmintyje išlikęs skandalas dėl vakarėlių pandemijos metu.
„Nors jam pavyko atsilaikyti tuo metu, šleifas liko ir gerokai nusmukdė B.Johnsono populiarumą. Be to, akivaizdu, kad tai kenkia partijos rezultatams. Vykę pavieniai rinkimai rodo, kad toriams gali būti sunku išlaikyti dominuojančias pozicijas, jeigu partiją toliau į priekį ves B.Johnsonas. Tą ypatingai jaučia vienmandatininkai. Greta to matome ir spaudimą premjerui dėl infliacijos, potencialaus ekonomikos nuosmukio“, – paaiškino L.Kojala.
Britų politikos ekspertas, Ukrainos žurnalistas Jehoras Brailianas 15min sakė, kad nepasitenkinimas B.Johnsonu Konservatorių partijos viduje – ne naujas dalykas, jis brendo ne vienerius metus.
„Manau, kad tai iš dalies susiję su jo vadovavimo stiliumi, kurį kartais galima pavadinti kiek autokratišku. B.Johnsonas ne kartą parodė, kad yra linkęs rizikuoti vardan nustatyto tikslo“, – kalbėjo ekspertas.
Be to, jis paaiškino, kad nepasitenkinimas B.Johnsonu augo visuomenėje, kuriai svarbiau ne premjero veiksmai tarptautinėje arenoje, o padėtis šalies viduje – pirmiausia, ekonominiai rodikliai.
Pasak J.Brailiano, vakarėliai Dauningo gatvėje pandemijos metu tik „perpildė kantrybės taurę“.
Britų politikos ekspertas taip pat pastebi, kad per pastaruosius mėnesius B.Johnsonas tarptautinėje erdvėje tapo ypač populiariu politiku ir galimai dėl to jo oponentai bando rodyti „esą jis nesilaiko taisyklių“ ir taip „sunaikinti jį kaip politiką“.
„Jis mokėjo kitų idėjas paversti realia nauda sau. Taip buvo su „Brexit“, nors šios idėjos autoriumi buvo Jeremy Corbynas. Taip buvo ir Rusijos invazijos atveju, kai jis pasinaudojo proga paimti iniciatyvą į savo rankas“, – kalbėjo J.Brailianas.
Palaikys Ukrainą ir toliau
Trečiadienį reaguodamas į galimą B.Johnsono atsistatydinimą iš premjero posto, Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigė, kad jo pasitraukimas nepaveiktų Londono pozicijos dėl paramos Kyjivui.
„Vakarų demokratijose šalies politinį kursą lemia jos interesų visuma. Konkrečių asmenybių vaidmuo, aišku, svarbus, tačiau mažiau reikšmingas. Todėl, manau, kad sprendimai, priimti dėl Putino režimo, yra reikšmingesni nei vien Johnsono pavardė“, – kalbėjo O.Arestovyčius.
O.Arestovyčiaus kalbas ketvirtadienį patvirtino ir pats B.Johnsonas. Pranešdamas apie savo pasitraukimą jis teigė, kad ragins Jungtinę Karalystę ir toliau likti paramos Ukrainai lydere.
B.Johnsono pasitraukimas esminės įtakos Londono laikysenai dėl Rusijos ir Ukrainos neturėtų, mano ir RESC vadovas L.Kojala.
„Be abejo, jis pademonstravo ir simbolinę paramą Ukrainai, ir priėmė reikšmingus sprendimus vyriausybės lygmeniu. Tačiau manau, kad tai yra bendra britų politinė nuostata, kurią atspindėjo Johnsono pozicija. Toriams išlikus valdžioje, manau, kad ir kitas premjeras ar premjerė iš esmės tęstų tą pačią politinę liniją – remtų Ukrainą, gilintų britų įsitraukimą į Europos saugumo struktūrą, ypatingai Estijoje, taip pat išlaikytų griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu“, – kalbėjo politologas.
Tuo metu J.Brailianas mano, kad B.Johnsonas pastaruoju metu Ukrainos klausimą perkėlė į savo šalies vidaus politiką ir dabar tai tapo neatsiejama jos dalimi.
J.Brailianas: Ukrainos saugumą ateityje galėtų užtikrinti tik narystė NATO.
„Tiek apie Ukrainą, tiek apie Rusiją Londone kalbama sistemiškai. Anksčiau to nebuvo. Priminsiu, kad iki šių metų vienintelis oficialus britų premjero vizitas Ukrainoje vyko dar 1996 m. Borisas Johnsonas tuo tarpu šiemet Kyjive apsilankė jau tris kartus“, – teigė britų politikos ekspertas.
Pasak jo, B.Johnsonas norėjo „paversti Ukrainą sėkmės istorija“.
„Britai dar prisimena Afganistaną, Iraką, dėl kurio negali atleisti Tony Blairui. Borisas Johnsonas ėmė kartoti, kad Ukraina turi laimėti ir dabar kitos politinės jėgos negali to atmesti. Nors leiboristai neturi konkrečiai išreikštos pozicijos dėl Ukrainos, manau, Johnsonas padarė viską, kad Ukraina nebūtų pamiršta“, – mano J.Brailianas.
B.Johnsonas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą taip pat užsiminė, kad JK su kitomis šalimis galėtų tapti Kyjivo saugumo garantu pasibaigus karui. Tačiau, pasak britų politikos eksperto, Ukrainos saugumo negalėtų garantuoti nei pats B.Johnsonas, nei JK ar kuri nors kita valstybė atskirai.
„Manau, kad Ukrainos saugumą ateityje galėtų užtikrinti tik narystė NATO“, – tikino J.Brailianas.
