Premjeras B.Johnsonas žada, kad JK iš ES pasitrauks 2020-ųjų pabaigoje sudarius laisvosios prekybos susitarimą arba be jo. Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos likus vos keliams mėnesiams, abiejų pusių sutarimą, atrodo, pasiekti bus nelengva.
Prisimena „Bėdas“
Rachel Powell užaugo Pietų Armoje, kur „Bėdų“ – 1968–1998 metais Šiaurės Airiją purčiusio konflikto – metu palei sieną tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos patruliavo britų pajėgos, dažnai puolamos airių respublikonų kovotojų.
„Britų vyriausybė nė neįsivaizduoja, ką reiškia gyventi pasienyje, ir vėl jį naudoja kaip politinį futbolą“, – „The Washington Post“ sakė R.Powell.
1998-ųjų Didžiojo penktadienio susitarimas Airijai atnešė taiką, šiandien Šiaurės Airiją ir Airijos Respubliką dalijanti siena yra nematoma.
Pasak R.Powell, vietos bendruomenes gąsdina nežinomybė ir pavojinga politika „Brexit“ atžvilgiu.
Praeitą savaitę B.Johnsonas pasitelkė karingą retoriką sakydamas, kad ES siekia „padalyti mūsų šalį“ ir sustabdyti maisto tiekimo grandines sukuriant naujus barjerus tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos.
„Jei nesutiksime su ES sąlygomis, ES pasitelks ekstremalią Šiaurės Airijos protokolo interpretaciją, kad įvestų pilno masto prekybos sieną Airijos jūroje“, – B.Johnsonas rašė laikraštyje „Telegraph“.
Airijos užsienio reikalų sekretorius Simonas Coveney B.Johnsono tvirtinimus, kad Europa siekia Šiaurės Airijos blokados, pavadino „visiškai fiktyviais“.
Europiečiai pyksta, kad B.Johnsonas pristatė įstatymo projektą, kuris pažeistų kelias „Brexit“ susitarimo dalis, rašo „The Washington Post“.
Pernai sudarytas susitarimas skirtas išspręsti prekybos ir muitų klausimus leidžiant Šiaurės Airijai pasitraukti iš ES su likusia JK, tačiau išlaikant lengvą prekybą ir psichologinius ryšius su Airijos Respublika, kuri išliks Bendrijos dalis.
Jei nebus sudarytas joks laisvosios prekybos susitarimas, greičiausiai tarp Šiaurės ir Pietų reikės įvesti tam tikrą kontrolę, kad būtų surenkami muito mokesčiai.
Savo ruožtu vyriausias ES derybininkas Michelis Barnier sakė, kad pernai pasirašytas Šiaurės Airijos protokolas nekelia grėsmės JK vientisumui.
Aktyvistas Martinas O’Brienas iš šiaurės Belfasto, kuris prisidėjo prie to, kad žmogaus teisių klausimai būtų įtraukti į Didžiojo penktadienio susitarimą, tvirtina: „Brexit“ – ypač šios vyriausybės „Brexit“ forma, kietasis „Brexit“ – buvo pradėtas neatsižvelgiant į padarinius Šiaurės Airijai.“
Pasak M.O’Brieno, JK ir ES pernai pasirašyta sutartis yra „atsargiai sudarytas mechanizmas siekiant minimizuoti blogiausius „Brexit padarinius“.
„Dabar vyriausybė nusprendė nebesilaikyti kompromiso, ir, vėl, tai labai destabilizuoja“, – sakė jis „The Washington Post“.
„Auga nerimas“
Kvynso universiteto Belfaste profesorė Katy Hayward sakė, kad „nerimas tik auga“.
„Susiduriame su galimybe, kad JK įžūliai pažeis tarptautinę teisę pasinaudodama Šiaurės Airijos pozicija tam pateisinti. Tai sukuria visiškai naują precedentą. Ir labai blogai atsiliepia taikai“, – sakė K.Hayward.
„Bėdomis“ vadinamo konflikto metu nužudyta daugiau nei 3,5 tūkst. žmonių, daugiau nei pusė jų – civiliai.
B.Johnsono ministras Šiaurės Airijai pripažino, kad naujasis įstatymo projektas „pažeis tarptautinę teisę“, tačiau tik „specifiniu ir ribotu būdu“.
Jei JK ir Europa iki metų pabaigos nesugebės pasirašyti prekybos susitarimo, tuomet prekybai tarp JK ir ES bus taikomos Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės, bus taikomi muitai. 40 metų senumo tiekimo grandinės gali būti sutrikdytos, rašo „The Washington Post“
Buvę britų premjerai Tony Blairas ir Johnas Majoras pasmerkė B.Johnsono bandymus panaikinti kai kurias „Brexit“ susitarimo dalis ir pavadino juos „gėdingais“. Jie paragino leiboristus ir torius balsuoti prieš įstatymo projektą.
„Tai kelia klausimus ne tik dėl Airijos, taikos proceso ir derybų dėl prekybos susitarimo – kad ir kaip tai būtų svarbu. Tai kvestionuoja mūsų tautos vienybę“, – rašė jie laikraštyje „The Sunday Times“.
