Kaip baigsis šeštadienio sesija, surengta pirmą kartą po 1982 metų Folklandų karo, prognozuoti labai sunku. Ant kortos pastatytas naujas JK ir ES „skyrybų“ planas, dėl kurio B.Johnsonas ir kiti 27 ES lyderiai susitarė per viršūnių susitikimą ketvirtadienį.
B.Johnsonas viliasi įtikinti susiskaldžiusį parlamentą, kuris tris kartus atmetė jo pirmtakės Theresos May suderėtą ankstesnį susitarimą, paremti jo planą. Jis neturi parlamentinės daugumos, bet tikisi patraukti savo pusėn kai kuriuos opozicinės Leiboristų partijos narius.
Opozicinės partijos ir ministro pirmininko sąjungininkai iš Šiaurės Airijos atmetė tekstą, bet B.Johnsonas ir jo komanda pastarąsias 48 valandas karštligiškai bandė užsitikrinti parlamentarų paramą.
Šeštadienį bulvariniame laikraštyje „The Sun“ B.Johnsonas rašė, kad šiuo balsavimu bus užbaigtas „skausmingas mūsų istorijos skyrius“.
B.Johnsonas penktadienį perspėjo, kad jo susitarimas yra geriausia išeitis iš komplikuoto „Brexit“ proceso, dėl kurio Britanija politinės sumaišties sąlygomis gyvena nuo 2016-ųjų, ir pavadino tai „fantastišku susitarimu visai JK“.
Šeštadienį susirinkusiam parlamentui jis pasakė, kad naujasis susitarimas gali užbaigti politinę nesantaiką.
B.Johnsonas teigė, kad jo pasiektas susitarimas su Europos Sąjungos lyderiais siūlo „naują kelią į priekį“ Britanijai ir blokui, ir ragino parlamentarus balsuoti už jį.
Pasak ministro pirmininko, tai „naujas ir geresnis susitarimas ir Britanijai, ir draugams ES“.
Pagal šį planą būtų atgauta Britanijos sienų, žūklės ir prekybos kontrolė, tuo pačiu išsaugant Didžiojo penktadienio susitarimo, padėjusio nutraukti smurtą Šiaurės Airijoje, pasiekimus, pažymėjo B.Johnsonas.
Tačiau opozicijos lyderis Jeremy Corbynas parlamentui pareiškė, kad ministro pirmininko „Brexit“ susitarimas kelia pavojų darbo vietoms, teisėms, aplinkai ir sveikatos apsaugai.
Ministras pirmininkas nori, kad Britanija išstotų spalio 31-ąją ir siekia aiškaus balsavimo „už“ arba „prieš“ sutartį.
Tačiau parlamentarai siūlo pataisą, pagal kurią galutinis pritarimas susitarimui būtų atidėtas, kol bus priimti visi jo įgyvendinimui būtini įstatymai.
Jie nuogąstauja, kad net pritarę susitarimui iki spalio 31-osios termino neturės pakankamai laiko apsvarstyti oficialų Išstojimo sutarties įstatymo projektą, o tokiu atveju JK galėtų netyčia „iškristi“ iš ES be sutarties.
Įnirtingi debatai
Susitarimas yra asmeninė pergalė B.Johnsonui, kuris buvo svarbi 2016 metų referendumo kampanijos už „Brexit“ figūra ir žadėjo spalio 31 dieną bet kokiomis aplinkybėmis išvesti JK iš Europos Sąjungos.
Tačiau parlamentas – kaip ir suirzusi visuomenė – vis dar nesutaria, kaip šalis turėtų nutraukti 46 metus trukusią integraciją su artimiausiomis kaimynėmis ir ar išvis turėtų tai daryti.
Debatai prasidėjo 8.30 val. Grinvičo (11.30 val. Lietuvos) laiku ir sutampa su masine demonstracija, kurios dalyviai reikalauja „žmonių balso“ su galimybe pasirinkti „Brexit“ atšaukimą.
Jei parlamentas priims susitarimą, B.Johnsonas pirmadienį turėtų pateikti įstatymo projektą šiam tekstui ratifikuoti. Tai turėtų būti padaryta iki mėnesio pabaigos.
Jei ministras pirmininkas pralaimės, pagal įstatymą bus priverstas prašyti ES lyderių dar kartą atidėti „Brexit“. Jis yra sakęs, kad verčiau „gulėtų negyvas griovyje“ negu prašytų ES trečiąkart atidėti „Brexit“.
Bet koks atidėjimas priklausytų nuo kitų 27 ES lyderių sutikimo.
Parlamentinė aritmetika
B.Johnsonas perėmė premjero postą liepos mėnesį, jo pirmtakei Th.May nepavykus įtikinti parlamentarų paremti jos „skyrybų sutartį“.
Dabartinis vyriausybės vadovas tvirtina, kad „Brexit“ turi įvykti šį mėnesį, kad būtų padarytas galas politinei nežinomybei, kenkiančiai šalies ekonomikai ir trukdančiai spręsti visas kitas vidaus problemas.
Tačiau B.Johnsonas atsidūrė dar sudėtingesnėje politinėje padėtyje negu Th.May, kai išmetė iš partijos 21 buvusį kolegą konservatorių, atsisakiusį pritarti jo grasinimui išvesti šalį iš ES be jokios sutarties.
Įmonės ir rinkos abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse nerimauja dėl JK nesklandaus išstojimo perspektyvos, o ES lyderiams teko jau du kartus atidėti „Brexit“, kad būtų išvengta tokio scenarijaus.
Kai kurie maištaujantys toriai palaiko šeštadienį svarstomą pataisą, kurios autoriai prašo parlamentarų paremti susitarimą tik su sąlyga, kad Britanija gali išstoti tik jį ratifikavusi.
B.Johnsoną taip pat spaudžia euroskeptikai, būgštaujantys, kad sutartis neleis jiems įgyvendinti savo svajonės – išvaduoti Britaniją nuo kelis dešimtmečius galiojančių ES taisyklių ir reglamentų.
Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DUP), suformavusi koaliciją su B.Johnsono mažumos vyriausybe, pareiškė balsuosianti prieš sutartį dėl jos nuostatų, esą nepalankių šiai JK provincijai.
Tuo metu pagrindinė opozicinė Leiboristų partija perspėjo, jog dėl sutarties po „Brexit“ gali reikšmingai susilpnėti JK ir ES prekybiniai ryšiai, todėl gali būti suduotas smūgis šalies ekonomikai ir suprastėti darbuotojų garantijos.
Jokio „Brexit“ atidėjimo
B.Johnsonas perspėjo parlamentarus daugiau neatidėlioti Britanijos išstojimo ir sakė, kad „tolesnis atidėliojimas yra beprasmis, brangus ir smarkiai griaunantis visuomenės pasitikėjimą“.
Vis dėlto parlamentas gali tik preliminariai pritarti susitarimui ir galiausiai vis tiek priversti B.Johnsoną prašyti atidėti išstojimą pagal buvusio vyriausybės nario Oliverio Letwino pateiktą pataisą.
Šiuo metu B.Johnsono reikalaujama prašyti „Brexit“ atidėjimo tik tuo atveju, jei parlamentas šeštadienį atmestų jo susitarimą, bet pagal O.Letwino pataisą, kurią atrinko Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow, parlamentas atsisakytų galutinai pritarti B.Johnsono susitarimui, kol nebus priimtos visos kitos oficialaus Išstojimo susitarimo įstatymo dalys.
Oficialų įstatymo projektą B.Johnsonas tikisi pateikti kitą savaitę, parlamentarams šeštadienį balsavus dėl politinio susitarimo.
ES lyderiai per šią savaitę Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą paragino britų įstatymų leidėjus paremti susitarimą, kad abi šalys pagaliau galėtų pereiti prie diskusijų dėl būsimų santykių.
„Šis susitarimas reiškia, kad nėra būtinybės bet kokiam laikotarpiui atidėti [„Brexit]“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
Atmetus susitarimą susiklostytų „itin sudėtinga padėtis“, pabrėžė jis.
Londono ir Briuselio suderintas susitarimas apima Britanijos finansinius įsipareigojimus, apsaugo ES piliečių teises ir nustato po „Brexit“ prasidėsiantį pereinamąjį laikotarpį, galintį trukti iki 2022 metų ir leisiantį abiems šalims tartis dėl naujų prekybos sąlygų.
Daugiausiai nesutarimų keliančios nuostatos yra susijusios su mechanizmais, kurių tikslas – išlaikyti atvirą JK priklausančios Šiaurės Airijos ir ES valstybės narės Airijos Respublikos sieną.
Ankstesnė „apsidraudžiamoji priemonė“ (angl. backstop), dėl kurios JK būtų galėjusi neribotam laikui likti ES muitų sąjungoje, buvo pakeista nauja sistema, leisiančia Londonui savarankiškai tartis su kitomis valstybėmis dėl prekybos sutarčių.
Vis tik B.Johnsono sutartis numato, kad atsirastų naujų apribojimų prekybai tarp Šiaurės Airijos ir likusios Britanijos dalies, o tokiai perspektyvai kategoriškai nepritaria DUP.
Londone į protestą renkasi „Brexit“ priešininkai
Tūkstančiai „Brexit“ priešininkų šeštadienį renkasi Londono centre raginti Jungtinės Karalystės likti Europos Sąjungoje.
Minios planuoja susirinkti Parlamento aikštėje, įstatymų leidėjams balsuojant dėl „Brexit“ planų, kuriuos siūlo konservatorių ministras pirmininkas B.Johnsonas.
Daugelis protestuotojų nešasi plakatus su užrašais, raginančiais sustabdyti „Brexit“ procesą, prasidėjusį 2016 metų referendumu, per kurį britai labai maža persvara pritarė šalies išstojimui iš ES.
Protestuotojas Bruce'as Nicole'as, pastorius iš Londono pietvakarių, sakė, kad siūlomas „Brexit“ susitarimas pakenks Britanijai.
„Visa širdimi tikiu, kad turėtume likti ES“, – sakė jis ir pridūrė: „Esu britas, bet taip pat esu europietis. Netikiu, kad dabartiniu susitarimu išvis siūloma kokia nors nauda.“
