41 metų amžiaus V.Škliarovas pabrėžia technologijos svarbą ir sako, kad jo svajonė – „politinis uberis“, skirtas suburti potencialius kandidatus ir padėti jiems apeiti kliūtis, neleidžiančias būti išrinktiems į postus.
Idėja buvo išbandyta rugsėjo pradžioje vykusiuose Maskvos tarybos rinkimuose. Vis dėlto B.Sanderso ir B.Obamos kampanijų veteranas šią opozicionierių sėkmę vertina kaip visame pasaulyje vykstančio judėjimo dalį.
„Obama politiką Amerikoje ir visame pasaulyje pavertė kieta ir seksualia, – V.Škliarovas energingai dėstė „The Washington Post“ žurnalistui viename Maskvos kokteilių barų. – Pats buvau to dalimi, kai Sandersas pavertė politiką Vudstoko festivaliu. Tai susiję su edukacija, o ne besąlygišku savo kandidatų palaikymu.“
Anot V.Škliarovo, kitas jo žingsnis – užtikrinti, kad kandidatu galėtų tapti kiekvienas. „Tai – nauja politikos era ne tik Rusijoje, bet ir Amerikoje“, – pridūrė buvęs B.Sanderso kampanijos darbuotojas.
Praėjusį mėnesį liberalų opozicijos kandidatų koalicija laimėjo daugumą 30-yje iš 125 Maskvos municipalinių apygardų. Grupei, kurią apklausose triuškino konkurentai ir kuri buvo tildoma gatvėse, tai – retas galios parodymas.
V.Škliarovas, kartu su kampanijos vadovu Maksimu Kacu, padėjo opozicijos kandidatams susigaudyti sudėtingame registracijos procese, juos apmokė, teikė finansinę, logistinę ir teisinę pagalbą.
Jų pastangų rezultatas – beveik tūkstantis užsiregistravusių opozicijos kandidatų, kurių daugelis – politikos naujokai. Dar didesnę nuostabą kelia tai, kad iš jų 267 buvo išrinkti.
Be to, centrinėje Maskvos municipalinėje apygardoje, kurioje balsuoja pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jie gavo 11 iš 12 vietų. Anot V.Škliarovo, jų koalicija – vis dar mažuma, tačiau ji simbolizuoja, kad pokyčiai Rusijoje gali prasidėti nuo pačios apačios.
„Tai, kas nutiko Rusijoje, yra ne tik miesto tarybos lygis. Tai – žinia Putinui“, – sakė V.Škliarovas ir pridūrė laukiantis kampanijų tokiuose miestuose kaip Sankt Peterburgas ar net 2018-ųjų prezidento rinkimų.
„Manau, kad tai bus didelis šokas, ir tai suteiks žmonėms vilties bei energijos“, – pridūrė jis.
Įkvėptas B.Obamos
V.Škliarovas gimė Baltarusijos mieste Gomelyje. Vaikystėje apsilankęs Hamburge, jis labai susidomėjo vokiečių kalba. Jam paaugus, V.Škliarovo senelio draugas vokietis pakvietė jį dar kartą atvykti į šalį. Galiausiai jis įstojo į universitetą Žemutinės Saksonijos mieste Fechtoje. Tam, kad sutaupytų pinigų, kurį laiką gyveno vienuolyne.
V.Škliarovas: „Gimiau sistemoje, kurioje buvo tik viena partija. Šalyje, kurioje nenorėjau, kad bent vienas iš mano pažįstamų taptų politiku, kadangi tai buvo blogiausias dalykas iš visų. Tada pamaniau – kodėl mes neturime tokių prezidentų?“
V.Škliarovas studijavo lingvistiką ir politiką, tačiau pradėjo konsultanto, padedančio Europos kampanijoms bendradarbiauti su buvusiomis Sovietų Sąjungos valstybėmis, karjerą.
Vis dėlto susidomėjimas politika niekur nedingo. Kai 2008-aisiais į Vokietiją atvyko tuomet dar tik kandidatas į JAV prezidento postą B.Obama, V.Škliarovas stovėjo prie Brandenburgo vartų ir klausėsi, kaip būsimasis lyderis atmeta prie prezidento George'o Busho vyravusią vienašališką politiką.
„Pasaulio žmonės, pažiūrėkite į Berlyną, kuriame griuvo siena, kuriame susijungė žemynas. Istorija įrodė, kad nėra iššūkių, kurių vieningas pasaulis negalėtų įveikti“, – tuomet sakė B.Obama.
Ši kalba sujaudino V.Škliarovą.
„Gimiau sistemoje, kurioje buvo tik viena partija. Šalyje, kurioje nenorėjau, kad bent vienas iš mano pažįstamų taptų politiku, kadangi tai buvo blogiausias dalykas iš visų, – prisimena jis. – Tada pamaniau – kodėl mes neturime tokių prezidentų?“
Kiek vėliau V.Škliarovas su amerikiete sužadėtine persikėlė gyventi į JAV. 2011-aisiais jis, neturėdamas JAV pilietybės, neatlygintinai dirbo B.Obamos rinkimų kampanijoje Demokratų nacionaliniame komitete Vašingtone.
„Žmonės nežinojo Baltarusijos, todėl sakydavau, kad esu rusas ir papasakodavau savo istoriją: esu rusas ir atvykau čia padėti išrinkti jūsų prezidentą“, – prisimena V.Škliarovas. Greitai už darbą jam pradėta mokėti, galiausiai jis ėmė planuoti informacines kampanijas Grin Bėjuje ir Milvokyje.
V.Škliarovas teigė, kad pareiškus kaltinimus, jog Rusija kišosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, jo kilmę pradėta vertinti prieštaringai.
Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida jį vaizduoja kaip šnipą ar „Vašingtono kekšę“, V.Škliarovas jaučia, kad juo mažiau pasitikima ir JAV.
„Televizijoje Rusijai skiriama labai daug dėmesio, kuris lyg ir galėtų būti naudingas. Tačiau būti rusu ar kalbėti Rusijos tema tapo taip nuodinga, kad daugybė žmonių nebenori su tavimi turėti reikalų“, – sakė V.Škliarovas.
„Tarsi filme“
V.Škliarovas pasakoja, kad kaip užsienio valstybės pilietis JAV, jis dažnai dirbo nuo kampanijos iki kampanijos. Jam nebuvo suteiktas stabilus darbas, kokį paprastai po rinkimų gauna nugalėjusių politikų rėmėjai.
2015-aisiais jis jau palaikė B.Sandersą. V.Škliarovui, kuris prarado sveikatos draudimą išvykęs iš Vokietijos, patiko kandidato pažadai apie sveikatos apsaugos sistemą.
V.Škliarovo žmona ragino jį neatlygintinai dirbti B.Sanderso kampanijoje, tačiau jis abejojo. Jis pasakoja, kad netrukus istorija pradėjo klostytis „tarsi filme“ – jį pasiekė kolegos iš B.Obamos kampanijos elektroninis laiškas.
„Dirbu Bernie (Sanderso – red.) kampanijoje, – rašė kolega. – Kuo greičiau sėsk į lėktuvą.“ V.Škliarovas nedelsdamas nuvyko Nevadą, kurioje dirbo mobilizacijos direktoriumi. Prieš Demokratų partijai kandidate nominuojant Hillary Clinton, V.Škliarovas jau priklausė B.Sanderso patarėjų komandai.
Tuomet su juo susisiekė Rusijos Dūmos opozicijos narys ir koalicijos įkūrėjas Dmitrijus Gudkovas bei deputatas Maksimas Kacas.
Anot V.Škliarovo, labiausiai pasikeitė žmonių mąstymas, nebegalvojama, kad pokyčiai nėra įmanomi.
„Maksas paskambino ir pasakė, kad mano kampanija baigėsi, todėl dabar galiu atvykti į Maskvą“, – prisimena V.Škliarovas.
Jis taip ir padarė. Maskvoje padėjo identifikuoti 3,5 tūkst. potencialių kandidatų miesto tarybos rinkimams ir sukurti rinkėjų duomenų bazę. V.Škliarovas siūlė naujoviškas idėjas, pavyzdžiui, paversti kampaniją žaidimu, kuriame kandidatams, „pasiryžusiems dirbti diena iš dienos, belstis į duris“, buvo suteikiamas finansinis atlygis.
Anot V.Škliarovo, labiausiai pasikeitė žmonių mąstymas, nebegalvojama, kad pokyčiai nėra įmanomi.
Jo teigimu, B.Sanderso stiliaus revoliucija paskatino eilinių piliečių aktyvizmą, tokiu modeliu galima pasiekti dar daugiau.
„Turi sukurti kažką nuo apačios iki viršaus, – sakė jis. – Niekas nenori galvoti apie mažas kampanijas, visi nori būti kieti. Tačiau čia ir slypi pokytis.“
