Lygiai prieš metus, 2011 metų vasario 14-ąją, keli tūkstančiai demonstrantų, reikalaudami politinių reformų, išėjo į Bahreino sostinės Menamos gatves. Tai buvo pirmasis ženklas, kad „arabų pavasaris“ persimetė į Persų įlankos regioną. Nuo pat protestų pradžios Bahreino saugumo pajėgos, norėdamos išvalyti vienu iš pagrindinių protestų židiniu tapusią Perlų aikštę, nevengė naudoti jėgos.
Per protestus šioje šalyje žuvo 46 žmonės, įskaitant policijos pareigūnus ir imigrantus, penki iš jų mirė nuo kankinimų. Apie 3 tūkst. žmonių buvo suimti, maždaug 700 iš jų praėjusių metų pabaigoje vis dar kalėjo. Daugiau nei 4 tūkst. žmonių dėl dalyvavimo protestuose neteko darbų.
Bahreine šiitai sudaro daugumą, tačiau sunitų mažumai atstovaujanti karališkoji Al Khalifa šeima šios šalies valdžią savo rankose laiko jau per 200 metų. Musulmonams šiitams neleidžiama tarnauti kariuomenėje ir policijoje. Protestai Bahreine pirmiausia buvo nukreipti ne prieš Hamado bin Isos valdymą. Jų taikiniu veikiau tapo karaliaus dėdė, kietosios linijos šalininkas, premjeras šeichas Khalifas, šias pareigas einantis nuo 1971 metų.
Per protestus žuvo 46 žmonės, įskaitant policijos pareigūnus ir imigrantus, penki iš jų mirė nuo kankinimų. Apie 3 tūkst. žmonių buvo suimti.
Birželį karalius pavedė Egipto kilmės amerikiečiui, žmogaus teisių ekspertui Cherifui Bassiouni atlikti protestų ir juos lydėjusio smurto tyrimą. Karalius žadėjo įgyvendinti eksperto pateiktas rekomendacijas dėl policijos ir teismų reformos. Apie tai „Spiegel“ ir kalbėjosi su Bahreino karaliumi.
- Jūsų Didenybe, prieš metus Bahreine prasidėjo opozicijos judėjimas. Daugelis Jūsų piliečių su kartėliu prisimena tas dienas.
- Jau esu sakęs, kad apgailestauju dėl praėjusių metų įvykių. Tam tikra prasme Bahreine nėra opozicijos, nes šis žodis reiškia vieningą bloką, kuriam būdingos tos pačios pažiūros. Tokio žodžio mūsų konstitucijoje, skirtingai nei, tarkim, Didžiosios Britanijos, nėra. Mes turime tik žmones su skirtingais požiūriais, ir tai yra gerai. Dabar jie kalbasi su savo broliais.
- Šiitų daugumos lyderiai Bahreine, tokie kaip šeichas Ali Salmanas, siekia, kad šalis taptų konstitucine monarchija, panašia į jau egzistuojančią Maroke. Kuo bloga ši idėja?
- Mes esame konstitucinė monarchija. Aš savo įsaku neįvedu įstatymų, aš juos pasiūlau. Konstitucijos 35-jame straipsnyje įtvirtinta nuostata, numatanti, kad karalius parlamento siūlomą įstatymą gali atmesti tik kartą. Vėliau jis įstatymą privalo pasirašyti, jei jį remia 2/3 abiejų parlamento rūmų dauguma. Nė vienas karalius neturėtų turėti absoliučios valdžios, kaip diktatorius.
- Jūsų didenybe, ar žinote, kiek politinių kalinių šiuo metu yra šalies kalinimo įstaigose?
- Politinių kalinių kaip tokių Bahreine nėra. Žmonės nesulaikomi todėl, kad reiškia savo nuomonę. Sulaikome tik nusikaltėlius. Ar galite man pateikti politinių kalinių pavyzdžių?
- Fadila Mubarak – vidutinio amžiaus moteris, kuri buvo suimta 18 mėnesių. Pasak „Amnesty International“, su ja blogai elgtasi todėl, kad ji savo automobilyje ji klausėsi revoliucinės muzikos.
- Kaip suprantate, pavienių atvejų neseku (Jis atsisuka į informacijos ministrą ir pasiteirauja apie šį atvejį). Ji buvo paleista.
- Jūsų Didenybe, kas nutiktų, jei mes skanduotume: „Šalin karalių!“?
- Žmonės skanduoja tai gatvėse. Kaip praėjusiais metais pabrėžiau savo kalboje, tai nėra priežastis ką nors įkalinti. Tačiau kai jie šaukia: „Šalin karalių, į valdžią Khomeini!“ – tai jau problema nacionalinei vienybei.
- Ar tarp jūsų ir opozicijos vyksta dialogas?
- Keletą sykių siūliau dialogą, tačiau jis buvo atmestas. Mano durys visada bus atvertos ir aš remsiu bet kokį žmonių pasiektą konsensusą. Tačiau tam, kad tai įvyktų, jie turi kalbėtis tarpusavyje. Konstitucijoje parašyta, kad kalbėti reikia su broliais, ne su karaliumi. Viena vertus, žmonės sako norintys konstitucinės monarchijos, kita vertus, jie nori, kad karalius duotų nurodymus. Man nepatinka prieštaravimai.
- Koks tuomet karaliaus vaidmuo?
- Aš pasirūpinu derybų aplinka. Tačiau pirmiausia žmonės turi atrasti konsensusą, tuomet aš jį paremsiu.
Negalima perkelti amerikiečių sistemos į Turkiją, turkų sistemos – į Prancūziją ir t.t. Reikia suprasti žmones ir jų kultūrą.
- Kaip, Jūsų Didenybe, jums skamba frazė „arabų pavasaris“?
- „Arabų pavasaris“? Tai kitų šalių reikalas. Jei sakydamas „arabų pavasaris“ turite galvoje demokratinių reformų siekį, tai mes šį procesą pradėjome prieš dešimtį metų. Buvome vieni iš pirmųjų arabų pasaulyje, surengę parlamento rinkimus.
- Ar manote, kad demokratija Bahreine veiktų?
- Taip, tačiau tai turi būti iš tautos vidaus kilusi demokratija. Negalima perkelti amerikiečių sistemos į Turkiją, turkų sistemos – į Prancūziją ir t.t. Reikia suprasti žmones ir jų kultūrą. Tai yra vadovavimas.
- Prancūzų filosofas Alexis de Tocqueville‘is kadais sakė, kad kritinė akimirka režimui – momentas, kai jis ketina reformuotis. Ar sutiktumėte su tuo?
- Sutikčiau. Būdamas pilotas, žinau vadinamosios „mirties kilpos“ – staigaus posūkio – kaip pereinamojo žingsnio tarp dviejų judesių svarbą. Kai prieš dešimtmetį pradėjau įgyvendinti reformas, maniau, kad bus lengviau.
- Su kokiais sunkumais susiduriate?
- Kaip jau sakiau, kurdami demokratinę santvarką turime atsižvelgti į regioninį ir nacionalinį kontekstą. Demokratija taip pat reiškia mažumos teisių užtikrinimą. Tai mano, kaip karaliaus, pareiga. Pavyzdžiui, JAV mūsų ambasadorius – žydas, Didžiojoje Britanijoje – krikščionis.
- Kodėl praėjusių metų kovo 15 dieną, praėjus keturioms savaitėms nuo protestų pradžios, šalyje paskelbėte nepaprastąją padėtį?
- Bahreinas buvo pakliuvęs į aklavietę. Šalyje kilo rasiškai motyvuotas smurtas, per kurį žmonės buvo sužeisti ir nužudyti. Protestuotojai įsiveržė į mokyklas ir universitetus, užėmė pagrindinę ligoninę. Šalies moterys buvo labai išsigandusios, o džentelmeno pareiga – apginti moteris, taigi aš turėjau tai padaryti.
- Tiesą pasakius, Jūsų Didenybe, tai lygiai toks pat argumentas, kurį neseniai pasitelkė Bahreino šiitų dvasininkas Issa Kassimas. Jis sakė, kad jei policijos pareigūnai blogai elgiasi su protestuojančiomis moterimis, bet kas turi teisę juos užpulti.
Policininkai neužpuolė moterų. Nežinau nė vieno tokio atvejo. Tačiau jei moteris yra užpuolama, ji gali kreiptis į teismą. Mes netoleruojame smurto. Įsteigėme arabų pasaulyje unikalų kompensacijų aukoms fondą.
- Kodėl į Bahreiną pakvietėte Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos (GCC) pajėgas? Tai iki šiol nematytas žingsnis.
- O kaip dėl Kuveito? Ar pamiršote, kas įvyko 1990-aisiais? GCC pajėgas pakvietėme prašydami padėti mums apginti savo strateginius objektus tuo atveju, jei Iranas taptų agresyvesnis. Šios pajėgos nebuvo matomos gatvėse. Tai savo ataskaitoje patvirtino ir žmogaus teisių ekspertas C.Bassiouni.
- Kokie jūsų santykiai su Iranu?
- Su kaimynais svarbu palaikyti gerus santykius, tai mes ir bandome daryti.
- Ar manote, kad Iranas turi įtakos įtampoms Bahreine?
- Akivaizdu, kad Irane yra žmonių, pavojingai sukoncentravusių savo dėmesį į Bahreiną. Tačiau mums svarbiausia tai, kas vyksta Bahreine.
- Vos už kelių kilometrų nuo čia bazuojasi JAV karinio laivyno Penktoji flotilė. Neseniai Irano Islamo revoliucijos gvardijos vadas Hosseinas Salami sakė, kad Iranas bet kurią Persų įlankos šalį, suteiksiančią prieglobstį JAV bazėms ar skrydžio per šalies teritoriją teisę, traktuos kaip priešą ir potencialų taikinį. Aiškiau pasakyti neįmanoma.
- Bet ar jis yra sprendimų priėmėjas? Nežinau. Tačiau iš mūsų niekas neišgirstų, kad mes pultume Iraną. Tai neislamiška. Tačiau turime teisę gintis.
- Jei susitiktumėte su Sirijos prezidentu Basharu al-Assadu, ką jam pasakytumėte?
- Geriausią patarimą jam duotų Sirijos žmonės.
- Ar manote, kad jis turėtų atsistatydinti?
- Kas aš toks, kad patarčiau jam atsistatydinti? Tai Sirijos žmonių sprendimas.
- Po prieš metus kilusių protestų sutriuškinimo, atotrūkis tarp šiitų ir sunitų jūsų šalyje didėja.
- Ne, nemanau. Esu įsitikinęs, kad nuo praėjusių metų šalyje įgyvendinamos reformos ir iniciatyvos padės pasiekti didesnę vienybę. Kai kurie nori daugiau? Gerai, tuomet pasiekite konsensusą ir pateikite jį man.
Turime gerovės valstybę, visi gauna atlyginimą – nepriklausomai nuo to, turi darbą ar ne, elektra ir maistas subsiduojami, mokykla ir sveikatos apsauga – nemokami.
- Ar išties tikite, kad Bahreinas gali tapti pavyzdžiu kitoms arabų valstybėms?
- Svarbu suprasti, kad modernumo testas – tai, kaip atsakai į sudėtingas situacijas. Įgyvendinamų reformų prasme pirmaujame tarp visų arabų šalių. Įsteigėme parlamentą, kad diktatūra Bahreine būtų neįmanoma. Šalies piliečiai gyvena geriau nei daugelis kitų arabų. Turime gerovės valstybę, visi gauna atlyginimą – nepriklausomai nuo to, turi darbą ar ne, elektra ir maistas subsiduojami, mokykla ir sveikatos apsauga – nemokami. Mes neskirstome žmonių į bahreiniečius ir užsieniečius. Tuo labai didžiuojamės.
- Tačiau atrodo, kad kai kuriems bahreiniečiams vien tik gerovės valstybės negana. Jie nori politinių reformų.
- Mes įgyvendinome politinių reformų. Neseniai patvirtinome kelias konstitucijos pataisas, įgalinančias parlamentą paleisti vyriausybę. Tačiau kai kurie žmonės boikotavo rinkimus, o tam tikri asmenys išėjo iš parlamento. Jei nori geresnės sistemos, turi prisijungti. C.Bassiouni rekomendacijos....
- … kuris pristatė savo tyrimo rezultatus lapkritį...
- …yra geros rekomendacijos, nes jos padeda Bahreinui. Nėra priežasčių jas atmesti. Jis buvo labai atviras ir aš viešai priėmiau jo tyrimą.
- Ar tiesa, kad karališkosios šeimos nariai užima visus įtakingus valdžios postus?
- Ne. Bahreine karališkosios šeimos nariai yra kaip ir bet kurie kiti piliečiai. Yra keletas žmonių, užimančių įtakingas pozicijas, kurie nėra karališkosios šeimos nariai, tarp jų – naftos ministras ar vicepremjeras.
- Galbūt. Tačiau vis dėlto didžioji dalis ministrų kėdžių atiduota žmonėms, nešiojantiems jūsų šeimos pavardę.
- Ne todėl, kad jie yra karališkosios šeimos nariai, bet dėl jų nuopelnų. Tačiau grįžkime prie situacijos Bahreine. Jei kai kurie žmonės mano galį atkreipti mano dėmesį į kovas, jie klysta. Aš nepamirštu savo tikslo. Mūsų tikslas – įgyvendinti daugiau reformų
