Kaip informavo Bahreino Žmogaus teisių centro vadovas Nabeelas Rajabas, saugumo pajėgos gyvenvietėje pradėjo šaudyti į kelis šimtus demonstracijoje dalyvavusių žmonių.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė prie įvažiavimo į Deiho gyvenvietę matęs dislokuotas riaušių policijos pajėgas, kurios leido ašarines dujas. Keli kariuomenės transportiniai automobiliai su policijos pareigūnais blokavo kelią iš Džidhafso į Deihą, sakė jis.
Bahreino saugumo pajėgoms trečiadienį pradėjus mėnesį trunkančių demonstracijų malšinimą Manamos Perlų aikštėje, šiitų demonstrantai atsitraukė į netoli sostinės esančias gyvenvietes. Per kariuomenės ir protestuotojų susirėmimus Manamos centre žuvo trys protestuotojai.
Šiitų sukilimas griežtai malšinamas
Bahreine kariai ir riaušių policija užėmė protestuotojų stovyklą, gyventojams uždraudė rodytis gatvėse 12 valandų per parą, taip pat sustabdė bet kokį judėjimą šioje karalystėje, jau mėnesį krečiamoje protestų. Vėliau komendanto valanda buvo sutrumpinta keturiomis valandomis.
Įvykių liudininkai pasakojo, kad sraigtasparniai šaudė į šiitų namus ir kad atakų taikiniais taip pat tapo sužeistaisiais besirūpinantys gydytojai. Tuo tarpu vyriausybė pareiškė, kad monarchiją raginantys nuversti demonstrantai yra „už įstatymų ribų“.
Šalyje, kadaise pagal atvirumą verslui buvusiai viena iš pirmūnių Artimuosiuose Rytuose, gyvenimas buvo paralyžiuotas, o Bahreino vyriausybei į pagalbą atėjo pajėgos iš kaimyninių sunitiškų šalių, kurių vadovai baiminasi galinčių išplisti neramumų ir šiitiško Irano įtakos sustiprėjimo.
Neramumai Bahreine, kurie prasidėjo praeitą mėnesį, tampa vis labiau panašūs į priešpriešą tarp pagrindinių religinių bendruomenių. Šaliai vadovaujantys sunitai stengiasi bet kokiomis priemonėmis išlaikyti valdžią, o gyventojų daugumą sudarantys šiitai reikalauja daugiau teisių ir absoliutinės monarchijos panaikinimo.
Įvykių liudininkai pasakojo, kad sraigtasparniai šaudė į šiitų namus ir kad atakų taikiniais taip pat tapo sužeistaisiais besirūpinantys gydytojai.Trečiadienį vykęs susidorojimas prasidėjo Manamos Perlų aikštėje, kuri tapo sukilimo, įkvėpto Egipte ir Tunise įvykusių revoliucijų, pagrindiniu židiniu. Tačiau smurto banga, per kurią trečiadienį žuvo mažiausiai penki žmonės, sostine neapsiribojo.
Pagrindinės šalies ligoninės gydytojai sakė, kad šią gydymo įstaigą užėmė saugumo pajėgos, neleidžiančios medikams išvykti arba gydyti sužeistųjų.
„Daugybė žmonių sužeisti, tačiau negalime jų atvežti į ligoninę dėl eismo apribojimų, o gydytojai negali atvykti pas mus“, – sakė šiitiško Sitros kaimo gyventojas Ali Marsoukas, pridūręs, kad per tris valandas trukusį puolimą sraigtasparniai šaudė į namus.
To paties kaimo gyventoja Rania Ali pasakojo, kad policija persekiojo pasislėpti mėginančius šiitus.
„Mačiau, kaip jie vaikėsi šiitus, tarsi per medžioklę“, – sakė sunitė R.Ali, kurios vyras yra šiitas.
Salmanijos ligoninė tapo politinės įtampos židiniu: pareigūnai įtaria, kad jos darbuotojai, daugiausiai šiitai, prijaučia protestuotojams, nors gydytojai sako privalantys teikti pagalbą visiems, kuriems jos reikia.
Ligoninės pareigūnai sakė, kad buvo atvežti 107 žmonės, nukentėję per trečiadienį vykusį susidorojimą. Gydytojai, kurie pageidavo likti anonimais, nes nebuvo įgalioti kalbėtis su žurnalistais, sakė, kad devynių nukentėjusiųjų būklę kritinė.
Salmanijos ligoninėje taip pat gydomi 322 žmonės, sužaloti per antradienį Bahreine vykusius susirėmimus, sakė vienas darbuotojas.
Bahreino karalius trims mėnesiams paskelbė nepaprastąją padėtį, o griežtos priemonės Perlų aikštėje pasiuntė žinią, kad vyriausybė malšins bet kokį pasipriešinimą strategiškai svarbioje saloje, kurioje bazuojasi JAV 5-asis karo laivynas.
Kuveitas savo pajėgų į Bahreiną nesiųs
Kuveitas nesiųs savo pajėgų į Bahreiną, kad jos padėtų šios šalies vyriausybei malšinti demonstracijas, tačiau gali mėginti imtis tarpininko vaidmens, ketvirtadienį paskelbė vienas arabų kalba leidžiamas dienraštis.
Tuo tarpu apie tūkstantis Saudo Arabijos karių ir 500 Jungtinių Arabų Emyratų policininkų šią savaitę atvyko į Bahreiną padėti valdžiai malšinti protestus.
Kuveite gyvena daug šiitų, kurie gali prieštarauti, jeigu vyriausybė nuspręstų pasiųsti pajėgas į Bahreiną.
JAV kritikuoja kaimyninių šalių pajėgų įvedimą
JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė Saudo Arabijos karaliui Abdullah ir Bahreino monarchui Hamadui bin Isui al Khalifai esantis labai susirūpinęs dėl šio smurto.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Jay Carney sakė, kad B.Obama paragino laikytis „didžiausio santūrumo“.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton sakė, kad Persijos įlankos bendrų pajėgų įvedimas į Bahreiną yra „netinkamas kelias“.
„Tai nepateikia jokio atsakymo dėl saugumo, o juo anksčiau jie grįš prie derybų stalo ir pradės mėginti atsakyti į teisėtus žmonių poreikius, juo anksčiau galės būti pasiektas sprendimas, kuris labiausiai atitiktų visų interesus“, – diplomatijos vadovė sakė televizijai CBS.
ES reikalauja, kad Bahreino valdžia pradėtų dialogą su opozicija
ES diplomatijos vadovė Catherine Ashton kalbėdama su Bahreino valdžia išsakė susirūpinimą dėl padėties šalyje, pranešė Europos Komisijos oficialusis atstovas Michaelas Mannas.
„Ji pažymėjo, kad alternatyvos dialogui nėra, ir paragino vyriausybę surengti tokį dialogą. Tai vienintelis būdas užtikrinti patikimumą, stabilumą ir saugumą“, – spaudos konferencijoje Briuselyje ketvirtadienį pareiškė M.Mannas.
Jis sakė, kad C.Ashton kalbėjosi su Bahreino ministru pirmininku Salmanu al Khalifa ir užsienio reikalų ministru Khaledu bin Ahmedu al Khalifa. Anot M.Manno, C.Ashton ragino kiek galima labiau susilaikyti nuo jėgos naudojimo.
Bahreino valdžia pareiškė, jog suimtieji opozicijos lyderiai kaltinami ryšiais su užsienio valstybėmis bei kurstymu žudyti, pranešė šalies žiniasklaida.Jis pranešė, kad Europos Komisija turi duomenų apie aukas Bahreine, kad sužeistųjų daugėja, kad jie negali patekti į ligonines.
„Jeigu tai tiesa, taip toliau tęstis negali“, – pareiškė C.Ashton savo pašnekovams ir ragino Bahreino valdžią gerbti žmogaus teises ir fundamentalias laisves.
Anksčiau ketvirtadienį pasirodė pranešimai, jog suimti šeši pagrindiniai Bahreino šiitų opozicijos atstovai. Iš viso sulaikyti 25 žmonės. Jie kaltinami kurstę nuversti monarchiją, ketvirtadienį pranešė Bahreino Jaunimo bendruomenė už žmogaus teises.
Bahreino valdžia pareiškė, jog suimtieji opozicijos lyderiai kaltinami ryšiais su užsienio valstybėmis bei kurstymu žudyti, pranešė šalies žiniasklaida.
JT žmogaus teisių komisarė pasmerkė kariškių kontrolę Bahreino ligoninėse
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vyriausioji komisarė Navi Pillay ketvirtadienį pasmerkė kariškių įvestą kontrolę Bahreino ligoninėse ir kituose gydymo centruose, kuri yra „aiškus tarptautinės teisės pažeidimas“.
N.Pillay savo pranešime nurodė „labai nerimaujanti dėl saugumo pajėgų vykdomo smurto eskalavimo Bahreine, ypač dėl pranešimų apie ligoninių ir medicinos centrų perėmimą“. Komisarė pridūrė, jog toks žingsnis yra „sukrečiantis ir aiškus tarptautinės teisės pažeidimas“.
Žmogaus teisių aktyvistai smerkia Bahreino sunitų vyriausybės kruviną susidorojimą su šiitų vadovaujamais protestuotojais, kaltindami saugumo pajėgas neleidžiant sužeistųjų vežti į ligonines ir mušant medikus, kurie mėgina rinkti nukentėjusius žmones gatvėse.
Manamos pagrindinę ligoninę izoliavo lygiavamzdžiais šautuvais ginkluoti policininkai.
Bahreino sveikatos apsaugos ministras Nizaras Baharna, kuris yra šiitas, paskelbė atsistatydinantis, gavęs pranešimų apie policijos įsiveržimą į Manamos ligoninę.
Dėl užsienio pajėgų dislokavimo neramumai Bahreine gali virsti regionine krize, sako analitikai
Dėl Saudo Arabijos ir kitų Persijos įlankos šalių pajėgų įžengimo į protestų krečiamą Bahreiną vietos neramumai gali peraugti į regioninę krizę. Tačiau, kaip pabrėžia analitikai, užsienio karių buvimas karalystėje, užuot įbauginęs protestuotojus, gali suteikti jiems dar didesnį impulsą.
Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos, kuriai priklauso ir Bahreinas, narių Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų kariai pirmadienį įžengė į karalystę, kad padėtų jos vyriausybei numalšinti protestus.
Šį žingsnį griežtai pasmerkė šiitų dominuojamas Iranas, kurio santykiai su kai kuriomis arabų kaimynėmis Persijos įlankos regione ir taip gana įtempti. Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas intervenciją pavadino „niekšiška ir pasmerkta“.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Iraniečiai protestuoja prie Bahreino ambasados Teherane. |
Bahreinas atšaukė savo ambasadorių iš Teherano, protestuodamas dėl „akivaizdaus“ šiitiškos respublikos kišimosi į jo vidaus reikalus. Iranas žengė analogišką žingsnį, reikšdamas protestą dėl „Bahreino vyriausybės vykdomų masinių Bahreino gyventojų žudynių“.
Kol kas negauta pranešimų, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos kariai būtų įsitraukę į kokius nors susirėmimus. Tačiau po intervencijos smurto mastas Bahreine, kur kelias savaites vyko iš esmės taikūs protestai, pastebimai išaugo.
Analitikai sako, kad kitos Persijos įlankos valstybės akivaizdžiai sunerimusios dėl įvykių Bahreine. Pasak Brookingso instituto Dohos centro vadovo Salmano Shaikho, joms ypač didelį nerimą kelią kai kurių Bahreino protestuotojų raginimai panaikinti monarchiją.
„Manau, esama realaus pavojaus, kad neramumai gali išplisti į kitas regiono šalis, taip pat ir Saudo Arabiją“, kur jau anksčiau vyko protestai šiitų gyvenamuose rajonuose prie rytinės sienos su Bahreinu, sakė S.Shaikhas.
