Žemutinės Saksonijos ministras Gertas Lindermannas sakė, kad neginčytinų įrodymų dar neturima, tačiau nustatytas ryšys „tarp visų pagrindinių protrūkių“.
E.coli infekcija diagnozuoja iš viso jau daugiau nei 2 tūkst. žmonių.
Žinia apie tikėtiną proveržį šiame tyrime buvo paskelbta, kai epidemijos aukų padaugėjo iki 22. Šią statistiką atnaujino Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), nurodęs, kad žarnyno infekcijų protrūkis nusinešė dar tris gyvybes.
Visi šie pacientai, išskyrus vieną žmogų, mirė Vokietijoje, kuri laikoma pagrindiniu hemoraginį enteritą sukeliančių E. coli (EHEC) infekcijų židiniu. Viena moteris mirė Švedijoje, o užsikrėtimo atvejų užfiksuota dar 12 šalių.
Šių bakterijų buvo rasta atlikus preliminarius tyrimus viename daigintas sėklas parduodančiame ūkyje, esančiame prie Vokietijos šiaurinio miesto Liuneburgo, G.Lindermannas sakė spaudos konferencijoje.
Rinkoje pardavinėjamos įvairių augalų daigintos sėklos – pavyzdžiui, salotų, įvairių pupelių, ožragių, liucernų, sojų ir lęšių. Kai kurios yra importuojamos iš užsienio.
„Svarbu, kad dviem šio ūkio darbuotojoms pasireiškė viduriavimas, o vienu atveju diagnozuota EHEC infekcija“, – nurodė ministras.
Preliminarūs tyrimo rezultatai rodo, kad ūkis prie Liunebergo yra „mažiausiai vienas iš užkrato šaltinių“, pridūrė jis.
Augalų sėklos daiginamos 37 laipsnių Celsijaus temperatūroje, „kuri yra ideali visoms bakterijoms“, pabrėžė G.Lindermannas.
Šis ūkis yra Bynenbiutelio kaime, už maždaug 80 kilometrų į pietus nuo Hamburgo, kuris tapo vienu iš pagrindinių pastarojo protrūkio židinių.
Žemutinės Saksonijos pareigūnai nurodė, jog daigintos sėklos buvo tiesiogiai arba per urmo prekybos tinklus parduodamos restoranams Hamburge, Šlėzvige-Holšteine, Meklenburge-Pomeranijoje, Esene ir Žemutinėje Saksonijoje.
Tolesnių tyrimų rezultatai bus paskelbti pirmadienį.
Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Danielis Bahras sekmadienį apsilankė Eppendorfo universiteto klinikoje Hamburge, kur gydoma daug šiame regione EHEC užsikrėtusių pacientų. Jis perspėjo, kad infekcijų šaltinis dar gali būti aktyvus.
„Maisto higienos pareigūnai dirba visą parą, mėgindami nustatyti infekcijų šaltinį, – D.Bahras šeštadienį sakė dienraščiui „Ruhr Nachrichten“. – Tačiau iš ankstesnių protrūkių žinome, jog ne visada pavyksta nustatyti šaltinį.“
Užsikrėtimo EHEC atvejų taip pat buvo užfiksuota daugiau nei 12 kitų šalių, tarp jų Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir JAV. Nurodoma, kad visi šie pacientai neseniai lankėsi Vokietijoje.
Keli Vokietijos mokslininkai sekmadienį iškėlė prielaidą, kad šis protrūkis gali būti susijęs su bakterijomis, aptinkamomis biodujų gamybos įmonėse.
Biodujos, kurių didžiąją dalį sudaro metanas, išsiskiria anaerobinėmis sąlygomis fermentuojantis biologiškai skaidžioms medžiagoms, tokioms kaip mėšlas, nutekamieji vandenys ir augalinės atliekos.
„Esama visokiausių bakterijų, kurios anksčiau neegzistavo, tačiau dabar naudojamos biodujų fermentacijos rezervuaruose“, – medicinos analitikas Berntas Schottdorfas sakė laikraščiui „Die Welt am Sonntag“.
„Jos kryžminasi vienos su kitomis, o šie procesai nėra gerai ištyrinėti“, – nurodė jis, pridūręs, jog 80 proc. biodujų gamybos atliekų išbarstomos laikuose kaip trąšos.
Tuo tarpu Horstmaro veterinarijos ir žemės ūkio akademijos direktorius Ernstas Guentheris Hellwigas sakė, kad šį pavasarį labai mažai lijo, todėl tikėtina, kad tokios organinės trąšos nebuvo nuplautos nuo augalų.
„Pavojingos bakterijos tokiu būdu galėjo patekti į laukus ir užteršti daržoves“, – aiškino jis.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) nustatė, jog žarnyno infekcijų protrūkį sukėlė labai reta E.coli linija. Kiek žinoma, šios atmainos bakterijos anksčiau nesukeldavo didelių apsinuodijimo maistu protrūkių. PSO nurodė, kad šios bakterijos dauginasi labai sparčiai ir yra atsparios antibiotikams.
ECDC sekmadienį pranešė, jog patvirtinti iš viso 1 605 užsikrėtimo EHEC atvejai, o 658 pacientams išsivystė hemoraginis enteritas.
